DIENĄ. Juokinga tiesa. СтаВл Зосимов Премудрословски

mano.

      Aš įlipau po grindimis, uždegiau degtuką ir buvau apstulbęs; lentynose buvo trisdešimt trijų litrų skardinių konservuotų juodųjų ikrų gabalėliai. Išėmiau dvi skardines.

      Tik mes iš vieno puodelio pasiėmėme pusę litro, savo ruožtu tarsi šiferis, nes du policijos pareigūnai įėjo į namą.

      – — Na, Harya? – jie važiavo. – ar neturėjo laiko pasilenkti ir šernas iš «Tradeswoman» pavogė? Ateik, susipakuok, ateik su mumis.

      – — Kodėl? – paklausė mano.

      – — Duok išpažinties. Ar nori su juo, Vasilisa? – pasiūlė drąsus ir seklus policininkas.

      – — Iš principo galite treniruotis vietoje. – Pridėjo liesą ir ilgą policininką.

      – — Bet penis jūs tai atspėjote!! – girtas Kharya šyptelėjo, paėmė plaktuką ir du nagus šimtui penkiasdešimt milimetrų nuo palangės ir, priartėjęs prie jų, prikalė jų kojas prie medinių grindų, nenuimdamas jų šlepečių, nenusivirdamas ir, matyt, nejausdamas skausmo. Kraujas lėtai mirkė šlepetes. «Dabar pasiimk mane, bet neliesk mano dukterėčios, kitaip pats eisi į kibirą… Na.., silpnai? Aš ne pavogiau šerno; aš nepamatysiu valios šimtmečio.

      Na, tu kvailys, Harya. – Pieštas paryškintas.

      – — Tiksliai, jis sugriuvo nuo ąžuolo, kodėl jis toks žiaurus? – pridūrė liesas.

      – — Kodėl taip žiauriai? Ateik, Palychas, į ciklopus, jo įtampą. – pasiūlė drąsiai. – Tai nevaikšto, jis nevaikšto.

      – — Iš tikrųjų tu kvaili, Harya!! Dabar, Vaska, – kreipėsi į mano. – Uždėkite kriauklę, kitaip ji bus pusė. – apsisuko ir išėjo.

      Kharya paėmė reples nuo palangės ir be įtampos patraukė nagus atgal, niekada nesukdama veido. Nustebę atvėrėme burną.

      – — Taip, nesigirkite, vaikinai. jis mus nuramino. -pūsta.., mano kojos vis dar buvo sušalusios minose. Bet tas pilkas purvas iškart nukrinta. Hahaha!!! – ir jis paguldė nešvarią burną, iš kurios buvo galima pamatyti pajuodusius buvusių dantų kąsnius.

      – — Mieloji, mano buriavimas! – kreipėsi į mane draugas. – puolė ant jo, jis turi visus berniukus. Jis visą gyvenimą buvo moteris, bet motina jo nematė pasimatymais. Ji net pagimdė jį toje zonoje, kai tarnavo su mano močiute kadencijai už grūdų maišą, kurį jie pavogė kartu, dvi seseris dvynukus. Taip dėdė?

      – — Taip, tai šiukšlės, klausyk, kokį pokštą iš zonos jums pasakysiu … – Ir Kharya, nekreipdama dėmesio į muses, tęsė kalėjime vykusių juokingų istorijų prisiminimus.

      – — Ir visas rajonas turėjo stovėti dvi valandas penkiasdešimt penkių laipsnių šaltyje.

      – — O kas atsitiko? dukterėčia paklausė dėdės.

      – -… Taigi buvo taip: vakariniame patikrinime, nes nebuvo rangovo.

      – — O kas tai? Aš paklausiau, pravažiavęs zoną nedalyvaujant.

      – — Tai kalinys, kuris duoda darbą kitiems kaliniams, nykščiai su zonos savininku. – paaiškino mano. Kharya uždegė cigaretę ir pūtė dūmų žiedus.

      – -… Visas plotas buvo apverstas aukštyn kojomis. – tęsė Kharya. – Nėra ožkos iš šio ir visų, o šalčio – minus keturiasdešimt penki. Šiauriniai žiburiai ir skubantys iš dangaus. Būtent tada aš sukramčiau kojas, tada ėjau supuvusi kostiumu, kankinama kojų.

      – — O ką, jūs tai radote? – mano bėda.

      – — Ahhh… Taip, jie rado.., heh.., duše, natūra, aš sušiksiu. Šis šnipas, nuogas prieš veidrodinį staliuką ant užpakalio blauzdos, atšoko.

      – — Hahahaha!!! – sušuko. – Ką, natūra?

      – — Ką, kodėl? – paklausė mano.

      – — Kodėl, ką?! Prisegtas ant jo pypsėjimo (asilas). Ten visa zona vis dar popsuojasi … – Harija vis dar skardino puodelį ir Ostapas kentėjo. – Ir dar buvo pokštas. Pasakyti?

      – — Nagi, eik, šaunu! – palaikė mano.

      – — Stebuklas vienas tualeto tualete užmerktas. Iš visų pėdsakų jis surinko nesiskutusią šūdelį ir pasidarė storą dešrelę, kuri atrodė viena prieš kitą kaip vyrų krienai, pusės metro aukščio. Visi vaikščiojo, žiūrėjo ir nesuprato, kam buvo padaryta tokia plati analinė ištrauka, kurios jis negalėjo pamiršti, ir jis monumentalizavo ją statuloje. Ilgą laiką ji stovėjo ten ir linksmino visus lankytojus. Trumpai tariant, yra vienas beprotnamis ir jame nėra ką veikti. Papasakok geriau, kaip tau, Sankt Peterburge ar Maskvoje?!

      Pažvelgėme vienas į kitą ir įsilaužėme, šypsodamiesi.

      – — Ką tai sako!? – Aš sakiau, kūno matmenys: šimtas dvidešimt penkiasdešimt vienas šimtas dvidešimt. – Kaip visur: šiandien yra pan, o rytoj nebėra.

      – — Taip, ten taip pat yra anekdotai. – Vibravau jos mašininiu vibratoriumi, tai yra aš, pilamas kitą puodelį. – Geriau klausyk anekdoto. Tai reiškia, kad bebras ir rąstas stumia prieš srovę, o varnas rūko nesąmones prie medžio kalės ir žvelgia į sunkius bebrų kankinimus. Jis plaukia, maudosi, mato, varna sėdi ir kramto. «Duok, – galvoja, – pailsėsiu» ir klausia jos: – - Ką, sako, tu darai plunksną? ir ji: – - Aš? – varna šyptelėjo. – Aš rūkau bambuką,.. Uuuuiii!!! … Huuuuu.

      Bebras: – - Taigi ką? Khe, hr.. – bebras atitrūko nuo jo kryptimi einančių dūmų.

      Varna: – - skubėk.., dėl linksmybių viskas.., ir aš noriu gyventi… Ahhahaha!!!

      Bebras: – - O kaip ką nors parūkyti?

      Varna: – - Taip, trauk ir laikyk, laikyk, kol išskris.. Nori išbandyti?

      Bebras: – - O kas, eik?!

      O varna nupūtė bebrą dūmų stulpelį, lyg iš garo traukinio. Bebras ją prarijo ir laikė plaučių gilumoje. Pripūstas graužiko kūnas lėtai grįžo į jo nugarą, ir jis pradėjo grimzti į dugną, paleisdamas rąstą ir paskleisdamas kojas. Bebras apėmė smalsumo jausmo, kai žuvys plaukė pro jį ir dumbliai bangavo ant jo tuo keliu, kuriuo nešė jo srovė. Ir kaip jis anksčiau nebuvo pastebėjęs tokios vizijos ir grožio. Pirmą kartą savo gyvenime jis pasinėrė į upę ir gamtą.

      Tuo pačiu metu aplink lenkimą Behemotas sėdi ant šios upės kranto ir trina apatines kelnaites. Jis mato, kaip bebras pasirodo, ir iškvepia dūmus.

      Hippopotamus: – - Ar tu esi bebras? – nustebino hiphopas. – rąstas ten buvo, bet dabar, kaip skalbinių skiautinė, tu iššoki?

      Bebras: – - Ten! Ten!!! Aplink varnos lenkimą bambukai rūko!!!!!!

      Hipopotamas: – - Kur??

      Bebras: – - Ten!!!!! – nešė srovė, tarė bebras.

      Hiposas buvo suintriguotas ir, atsisakęs savo verslo, pasinėrė į vandenį.

      Varna sėdi, rūko bambuką ir virpa sėdėdama. Staiga priešais savo snapą pasirodo hiphopa. O varna ties išdavyste, tiesiai ten, susikrovė sparnus, atmerkė akis kaip varlė ir šaukia visomis varnų gerklėmis..

      Varna: – - Bebrai, iškvėpk!!! Gamtoje sprogo?!!!

      11 pastaba

      Apie Gena

      Aš pagimdžiau negrą Ivanovą. Meluoja, tai reiškia, kad ji užmėtyta akmenimis ir atvirai apžiūri gydytoją, kuris pagimdė nuo pėdos iki krūtinės. Ir tai, žinai reikalą, nusibosta aplink