DIENĄ. Juokinga tiesa. СтаВл Зосимов Премудрословски

Na, o vasara vis dar čia, todėl nusprendžiau namuose atlikti remontą eurais, jau nusipirkau glaistą, spalvą, šepetėlius. Tiesa, įėjo kelios tetos: «Ką tu darai?». – klausia jie. «Remontas». – Aš sakau, bet iškart supratau, kad jie vėluoja, namai mane jau užėmė. – «Serezha Yellow Snow» paėmė iš po lovos krekerį, spustelėjo tarakoną, kuris nežinojo, kaip šokinėti nuo litavimo, sutepė jį geltonu skysčiu ir, raukšlėdamasis, truputį atitraukė. Džiūvėsys nulaužė, bet nesulaužė. Čiukčiai lėtai atmerkė akis, žvelgdami į sulūžusį fangą, išeinantį iš krekerio plyšio.

      – — Ooooooo!! jis pasigirdo ir delnu pradėjo šilti dantis.

      Vasara praėjo. Chukchi atvyko su Fingals, be priekinių dantų. Ant jo galvos buvo kapotas kapotas kraujas.

      – — Ką šventė namų tvarkymas Seryozha, buvo tamsu, užgeso šviesa? – prisegė benamiai.

      – — Ne, atvažiavo šios tetos pas šio namo savininkus, bet aš jau buvau baigęs remontą, norėjau važiuoti su šeima. Taigi jie mušė mane su klubais. Šunys. Pabaiga…

      6 pastaba

      Mirk, kalė, už vainiką!!

      Saulė švietė. Dangus buvo giedras, o patriotai benamiai prižiūrėtojai sėdėjo sargybinių kambariuose ir megzdavo kartoną, dėdavo kitus butelius, dar kiti susmulkindavo aliuminio skardines kokteiliams ir alui. Ir viskas bus gerai, tačiau viename iš sargybinių būstų buvo du UAZ su mėlynais švyturiais, o «tėčiai» išvedė pro duris ir «antrankiais» uždėjo moterį ir du vyrukus, apsirengusius sargybinių liemenėmis, paprastiems žmonėms vadinamus «tryniais». Vietiniai gyventojai vis dar nesuprato arešto priežasties, nes ši trijulė skrupulingai rėkė šiukšlių sąvartynuose ir kasdien valydavo kiemus. Kiekvienas turėjo savo inventorių, prie kurio rankos jau buvo įpratę, ir kiekvienas buvo pažymėtas šluota, kastuvu ir maišu. Šie įrankiai jiems pasirodė kaip talismanas ar amuletas, kaip namas ar namelis namams. Ir, neduok Dieve, kad kažkas pasiimtų svetimą. Viskas, mirtis. Garantija. Tačiau pasirodė šioje trejybėje anksčiau iki incidento ir ketvirtoji ponia Tumor. Ir mes einame.

      Diena prieš. Išvakarėse ryte ponia Tumor pirmiausia atsikėlė ir nusprendė parodyti alternatyvą, atlikti naudingą darbą ir sutvarkyti teritoriją, kol visi miegojo nuo karščio audros, tai yra registracijos šeimoje. Visi šios «gaujos» nariai ne kartą buvo nuteisti. Už tai, kad neturėjo savo, ji paėmė kažkieno inventorių, tikėdamasi, kad, sakoma, visa tai ji pati?! Tai eina, šluoja, renka cigarečių užpakalius, pašalina visų rūšių saldainių įvyniojimus ir neneigia, žiūri į kažką šiukšliadėžėse ir renka išsibarstytas šiukšles aplink įlankas ir cisternas. Jis jau nuvalė teritorijos grindis ir staiga mato, kaip kitoje kelio pusėje vyras ir moteris tvirtai rūšiuojasi.

      – — Skandalas. – Pagalvojo ponia Tumor ir toliau ėmė valyti teritoriją. Ginčas užvirė ir balsai jau buvo girdimi, kai staiga ponia taip garsiai čiupo, kad kiemuose aidėjo aidas. Madam Tumor pakėlė akis ir pamatė, kad šis vyras pasibjaurėtinai sumuša moterį ant skruostų. Praeiviai nekreipia dėmesio, o praeityje ypač didelių dydžių vištų kiaušinių ir vištos sudegintas vagis, kurį paukštyno vadovybė pridėjo prie dviejų kiaušinių, kuriuos ji paėmė krautuvo-sugyventinio prašymu, kurį užfiksavo šios įmonės apsaugos kamera. Negalėjau jo pakęsti ir išlėkiau su šluota per kelią. Sumišę automobiliai jai atsidūrė tarsi išprotėję. Ji, nekreipdama dėmesio į garbanotus svetimus automobilius, nubėgo į šaligatvį ir, lyg aitvaras iš dangaus, puolė valstietę, plakė jam į veidą šūdu su šluota, iš kurios šuns šūdas išskrido į šonus. Ponia netikėtai pramerkė akis ir, uždengusi burną rankomis, įnirtingai nusijuokė. Staiga iš kur pasiimti. Staiga iš niekur pasirodė trys policininkai ir iš karto pradėjo Madame Tumor vilkti. Tas rėkė:

      – — Tai pasigailėk, mušk panelei!!

      – — nusiramink, nusiramink! – mandagiai paklausė policijos seržantas. – Niekas nieko nemušė. Pažvelk ten. – Tolumoje galėjai pamatyti kino kamerą ir filmavimo personalą.

      – Šį filmą nusifilmavo komedijos detektyvas. – pridūrė antras policininkas.

      – — He he he he!!! – kaltino trečias. – Ir skandalo apsimetimas! Hu hu hu!!! Ir muštis!

      Navikas įsitvirtino ir kažką sumurmėjo, žvilgčiojo į menininkus, tada pažvelgė į policininkus, paėmė šluotą ir kvailai perėjo Furshtatskaya gatve.

      Ir tuo metu kandeikoje, kur anksčiau gopų kompanija reketuodavo, o dabar nuo pagirių pabudę valytuvai, pamatę, kad trūksta vieno iš inventorių arba jo trūko, išaugo kojos ir pabėgo, pradėjo ruošti sklypą, kad galėtų pavogti vagis ar jos kojos. Atidavę iš praėjusio savaitgalio likusius butelius, jie nusiprausė ploviklio, pavadinto «Snaigė», ir, ištuštinę jį vandeniu iš tualeto, dėl čiaupo trūkumo, taisydami vamzdyną, pamažu pradėjo gerti, valgydami užkandžių likučius, kurie vakar buvo surinkti iš šiukšlių konteinerio. vadinamas – įlanka ir labai rūgštus.

      Artėjo vidurdienis. Madam Tumor, švilpdama savo nuteistosios merginos dainą, grįžo į saldainį, vienoje rankoje nešdama inventorių, kitoje – maišą su aliuminio skardinėmis alaus ir butelių. Nieko negalvodama ir neįtardama, ji atidarė duris ir įžengė į kandeiką, susidūrusi su savo likimu…

      Iš pradžių ji buvo sutikta iš šono žvilgsniais.

      – — Na ką? – Iš pradžių siaubo koncerte juodaodė našlė, praeityje nužudžiusi tris savo vyrus, sėdėjo zonoje už 15 metų žudikus ir pavadinta Kampuče, o pagal tautybę – Kalmikas be priekinių dantų.

      – — Ką? – šiek tiek išsigandęs ir pasipiktinęs paklausė madam Tumor ir sudėjo inventorių.

      – — Ką, ką? – tvirtai pridūrė jos hahalas, pravarde – Balamutas, turintis atviros tuberkuliozės formą. – Asilas šūdas, ne karšta??

      – — Aš, atspėjęs susidūrimo priežastį, tariau madam Tumor. – Aš sutvarkiau teritoriją.

      – — O kaip? – paklausė trečiojo šios komiškos dramos veikėjo, frako pravarde – Fox.

      – — Ar viskas švaru?! ji pasakė.

      – — Ir mes šūdas! – Barked Kampuchea. – Tai nėra jūsų darbas, jo nepriimsite jūs, jo neįsisavinote ant kibiro, bet, kalė?

      Ir toliau mes einame: iš pradžių ji buvo baisiai sumušta, spardyta į kojas ir kumščiu. Po įėjimo išėjo daiktai: trys termometrai, sulaužyti jos burnos ertmėje, du smūgiai su kirvio užpakaliu ant mažos mergaitės, sunkūs pjūviai su rože iš sulaužyto akių ir skruostų butelio, septynios peilio žaizdos kūne, sudaužius plaktuku jos atsineštus alaus butelius, kurie buvo įstumti į prasideda nepadoriose intymumo vietose. Ir sugebėdamas dainuoti «snaigę» bei pasidaryti skrebučius. Galų gale, po smaugimo, negyvas kūnas buvo įvilktas į įlanką, tačiau kaimynas susitiko ir slapta iškvietė policiją ir greitąją pagalbą.

      Iki ryto jie kumščiais tardė apiplėšimo priežastį ir ryte nuvežė į kardomojo kalinimo įstaigą, o madam Tumor gydytojai išpūtė. Dabar jis vaikšto po Černyševskio metro rajoną, švilpia, kalba su dievais ir daug geria. Atkaklus pasirodė kaip atšiaurių prižiūrėtojų draugas. O kitoje kandeikoje apskritai už nemandagų naminės motinos išžaginimą jos sūnūs valytuvus nubaudė plaktukais ir peiliais taip, kad jie pažvelgė į vieną iš akių, o kitą uždėjo ant plunksnų, likusieji pabėgo plaktuko smūgiais ant galvos. Tai nutiko Naujųjų metų išvakarėse, bet tai dar viena Sodomos ir Gomoros daina…

      7 pastaba

      Stačiatikių darbo dienomis

      Šiame apgailėtinuose bombonešių namuose, benamiams, Sinopskajos krantinėje 26,