Atsikratyti Bredlio. Jennifer Crusie

– padėkojo Entonis. – Tikriausiai. Gerai, mintis apie šunį netikusi, bet galbūt…

      – Klausyk, gal galėtume grįžti prie darbo? Šis pokalbis mane išties slegia.

      – Puiku. Vis dėlto pagalvok apie tai, ką pasakiau. – Zakas susiraukęs pažvelgė į partnerį ir Entonis kilstelėjo ranką. – Gerai, grįžtame prie darbo. Na, tai ką kužda taviškė nuojauta, kuri iš tų dviejų moterų yra eikvotojas Džonas Bredlis? – jis atidžiai nužvelgė moteris. – Seksualioji brunetė atrodo piktoka, bet tikriausiai negalima atmesti ir blondinės.

      – Tau blondinė neatrodo seksuali? – Zakas papurtė galvą. – Tu visai neturi skonio. Plaukai keistoki, bet veidas gražus, o figūra puiki.

      – Iš kur žinai? Jos sėdi.

      – Ji buvo priėjusi prie baro pasiimti kitos šakutės. Gal aš ir senstu, bet dar nemiriau. Šviesiaplaukei tikrai būtų verta skirti šiek tiek laiko. – Zakas pašnairavo į ją. – Žinai, man atrodo, kad ji į mane žvilgčiojo.

      – Kurgi ne.

      – Ei. Moterys į mane žvilgčioja. Pasitaiko.

      – Na, tu bent jau išnirai iš depresijos. – Entonis užmetė akį į laikrodį. – Mes čia veltui sugaišome valandą. Ar nori suimti blondinę, kad galėtum ją apieškoti, ar tiesiog išeiname?