Pašėlęs detektyvas. Juokingas detektyvas. StaVl Zosimov Premudroslovsky

dūmų. Aš sakau, nedėkite jo į burną, palikite spragą orui tiekti į plaučius ir įtraukite, įtraukite ir neišleiskite. Patraukite jį į vidų ir pajuskite.

      Harutūnas lėtai perėjo ir pasiėmė staktą. Jis rūkė, kaip liepė viršininkas. Po akimirkos jis virto daržove ir paniro kaip kalakutiena.

      – Duok vaikui. – Ottila pamiršo ir liepė Harutūnui. – Tegul juokauja priešais kalėjimą … – po pusvalandžio tęsė Ottila – Arutun, alle. Ka tu imi

      – Aha? Duok.. – sušuko senis ir susitaikė. Jis ištiesė cigaretę. Idotas paėmė staktą, susipynė ir perdavė apylinkei. Jis pradėjo antrą raundą, o netrukus “Incephalopath” baigė kulną.

      – Na ką? – atleisk Bedbugą. – dūmai? Ką tu rūkai, vaikas?

      – Belomor. – Aš gavau pakelį “Idot” ir pasiėmiau kiekvienai cigaretę ir sau. Išsilaikė. Jie ėmė ir rūkė.

      – Na, pasakyk man, kaip tu legaliai šienavai kanapes? – pradėjo Bedbug.

      – Heh, gal galėtum man iš pradžių pasakyti, kaip tu apchi teisėtai ją pasodinai? – pridūrė Harutūnas.

      – Kaip, hei. – prikišo Idot. – ant traktoriaus.

      – Ko jus persekioja, salaga? – siautėjo Harutūnas. – Traktoriuje jis subraižomas. Sėsk, baikščiai! Visam gyvenimui!!!

      – Taip, atsisėskite jūs, kitaip jūs stovite kaip ant kabliuko. Ten sėdi ant prieangio. – pasiūlė korporalas “Bed bug”.

      – Trumpai tariant, pokštas buvo praktikoje. – Idoto pradžia.

      – O kam tu studijavai? paklausė Klepas.

      – Taip, traktorininkui-generalistui. Na, jie išsiuntė į planus, kanapėms valyti virves. Iš kanapių virvių yra siuvamas brezentas jūsų UAZ.

      – Štai kaip? – nustebo Ottila. – o kas?

      Na, jie padėjo man kanapių surinkimo mašiną.

      – O kas tai? paklausė Klepas.

      – Taip. – Patvirtinta incefalopatija.

      – O iš kur tu žinai? – nustebo Klopas.

      “Aš jaunystėje, Apchi”, – pradėjo Harutūnas, bet Idot tęsė:

      – … buvo narkomanas.

      – Užsičiaupk, šuniuk! – susijaudino Harutūnas. – tu žaidi, apchi, ilgai sėdi.

      – nusiramink, Harutun. – Klopas nusišypsojo. – tęsk.

      – Na, jaunystėje gyvenau ir mokiausi Kaukaze Šaragoje, o mes turėjome dalyką – vadinosi žemės ūkio technika. Taigi, mes ėjome pro kanapių rinkimo mašiną. Ji, upchi, prigludusi prie Baltarusijos ar MTZ-40. Balsuok, apchi.

      – O kas toliau? – atsisuko į vaiką.

      – Na, aš einu į viršų … – tęsė Idot.

      – Kaip čia? paklausė Klepas.

      “Taip, kaip kombainai, apchi, vienas po kito”, – paaiškino Intsephalopath. – tik mes turime atskirtį, ir, apchi, jie turi kopėčias.

      – matau. Taigi kas bus toliau?

      – Na, aš einu. – Idoto pradžia.

      – Aš iškart prigėriau. – pridūrė Klepas.

      – Kas, apchi, kanapė yra jūra. – prisegė Harutūnas.

      Ne, vyr., Mes su UAZ su rajono policijos pareigūnu ir slaugytoja nuvežėme į traktorių. Galima neštis basą su ranetka, bet ne daugiau. Gydytojas nuolat spaudžia. Traktoriuje nėra langų, nėra karščio, tik stogas ir vėjas – tiek nuo viryklės, tiek dėl burtų. Keturias valandas pamaina taip kvėpuoja, kad rūkyti nebūtina. Juk jūs pats jame esate. Čia. Per laukus, esančius tarp kelių tarp nikelio, džipais kazachai sugauna traktorių ir važiuoja aukštyn ir šaukia: “Atidarykite būgną. Taip.” Ir jei jūs jo neatidarysite, jie žus. Taigi jūs paklūstate. Jūs išvalote būgno ašmenis nuo dulkių, o dulkės yra Galimovy maišos. Už tai jie mesti dolerius į kabiną ir išmesti. Iki penkių kilogramų ištrauktas svoris, suskaičiuok, paguldyk!? Rungtynių galva tris valandas apima penkias. Tai yra tema.

      – Ir tiek mažai, ir trys? – paklausė sūnus Izya, kuris tyliai įsiklausė. – bandyti.

      – Na, jis įšoko į namą, trūkčiojo. Ar nematai, kad tardau?

      – Leisk jam klausytis, tai teisėta ir pamokanti – pertraukė mama, kuri taip pat pašildė ausį. – kas toliau, einam?

      – Na, trumpai tariant, aš einu, gandai skraido ir mane apėmė, bet aš jo negėriau, tiesiog užuodžiau orą. Ir žiūriu, partneris važiuoja priekyje, o jis iššoks iš traktoriaus ir nubėgs į šoną, o traktorius vis dar važiuoja. Aš žiūriu į veidrodį, o jame UAZ policininkas ir gydytojas artėja prie pamainos keitimo. Aš ne vietoje. O iš UAZ pentas išbėgo paskui bėgantį šaligatvį pasivyti.

      – Ir kodėl jis taip vairavo, ar priekaištauji? – klaidas Klopas.

      – Rūkyta, moron, prieš šienavimą. Ir vėjo šurmulys apskritai sugriovė vargšo kolegos bokštą ir jam atrodė, kad jis pjauna muses pagal planus, jūsų manymu – narkotikų kurjerius. Ir tada pagal tipą pentes sudegė. Na, jis kaltas.

      – Sveiki, hah hoh huh – Klopas sušuko, ir Harutūnas kabojo kažkur Kaukaze … – o ką, buvai pagautas?

      – Taip, per valandą. Ir traktorius nuskrido į kanalą.

      – Pramogos, apchi, ten. -Arutūnas čiulpė snukį.

      – Taip, linksma. – palaikė Idot. – Na, aš nuėjau?!

      – Hehehehehe … – Bedugė lėtai nustojo juoktis. – Eik, o rytoj vidurdienį tu ateisi. Jūs vis tiek patrinsite, tada mes jus vėl pagausime, pašalinsime ir būtinai pasodinsime.

      – Už ką? – nustebino Ibotas ir sušnibždėjo.

      – Harutun, gauk jo prenumeratą apie neišvykimą. – Kuklis atsistojo ir arka nugarą.

      – O gal mes susitarsime? – pasiūlė Idot, kuri iškart nustojo verkti. – Rytoj ateisite su kiaulė, pamatysime. Visi išeina abu. Aš pavargęs. Darbo diena baigėsi.

      – Eime, apchi, idiote. – pasiūlė Harutūnas ir nuėjo prie išėjimo.

      – Idot. – pasekė kūniškas berniukas.

      – … O su kiauliu tu man atneši aviną. Gavai? -Arutūnas sustojo ir praleido Idot priekyje. Kai Idot ėjo į lyderį, Harutūnas smogė jam į užpakalį ir garsiai juokdamasis smogė jam į nugarą…

      Jie netrukus išvyko, o Ottila nuėjo į namus vakarieniauti…

      APULAZ 2

      Ottila atmerkė susiaurėjusias akis ir nepaaiškinamai apžiūrėjo virtuvę. Buvo atstumtasis ir jis labai norėjo valgyti, bet stalas buvo tuščias.

      – Kas tai buvo? jis pagalvojo. – Jis uždengtas!

      Atšildžiau ašaras nuo savo kėdės ir norėjau tik pradėti rinkti maistą ant stalo, kai jį saugojo tylus ir palaimingas aimanavimas, einantis iš trobelės gyvenamosios dalies miegamųjų.

      – Sara? – mirgėjo galvoje. – Bet ji yra …?!

      Sara buvo pirmoji Ottila ir Isolde dukra, tačiau ji turėjo apsigimimą, tai yra, ji nuo pat gimimo buvo kurčia abejose ausyse, akli abiejose akyse ir kvaila, kitaip tariant, aklai kvaila ir todėl jai anksčiau nereikėjo atstovauti. Tačiau dabar atėjo laikas, juolab kad iš trobelės gelmių kylančios aimanos priklausė