Nepriklausoma moteris. Jane Porter

į Ralfo ir princesės Georginos vestuves.

***

      Skelbiu jus vyru ir žmona.

      Svečiai ėmė ploti, kai jaunikis kilstelėjo Georginos vualį, palenkė galvą ir pasiguldęs ją ant rankos ėmė bučiuoti, o šilkinis jos apdaras spindėjo tūkstančiais kristalų.

      Bučinys baigėsi, pora atsisuko į sveikintojus, ir Ru užgniaužė kvapą žiūrint į Georginos veidą. Ji atrodė tokia laiminga, tokia įsimylėjusi, kad net pribloškė Ru – Šv. Stepono katedra tviskėjo nuo žvakių švieselių ir prašmatnių svečių, o Georgina spindėjo ryškiausiai.

      Jau vien nuo šviesos Georginos akyse Ru suskaudo širdį.

      Kai gotikinę katedrą užliejo muzika ir spindulinga nuotaka su jaunikiu žengė tarp klauptų, Ru širdis šoktelėjo krūtinėje. Georgina rado savo išrinktąjį. Ji rado vyrą.

      Visos vestuvės ją sujaudindavo, bet šitos buvo išskirtinės. Prieš trejus metus išrinktojo palikta prie altoriaus Georgina labai kentėjo, tada atsižadėjo vyrų ir meilės, atsižadėjo būti žmona ir motina.