Pašėlęs detektyvas. Juokingas detektyvas. StaVl Zosimov Premudroslovsky

į tėvo lėles (nosį), kaip mokė.

      U-.. – Ottila pralinksmėjo, neslėpdama skausmo, ranka tik trūkčiojo, o akys liejo ašaras, – Na, mamai, ar tave maitina, ar ne?

      – kanalai. Skaniai maitina … – sūnus pradėjo rinktis kaire ausimi … – O tada mano sesuo ir kas?

      – O tu ir mano sesuo?.. O tu esi ŽMONĖS! – tėvas nusišypsojo ir uždėjo akinius, nuėjo nuo stalo prie kėdės ir toliau rašė toliau, atsiklaupdamas taip, kad būtų aukščiau.

      – Ką tai reiškia mūsų INSTITUCIJAI tą savaitę… šią… atėjo kitas prezidentas …, amerikietis, KGB miega, o žmonės jaudinasi?

      – Kas dar toks prezidentas? – tėčio akys iššoko iš po akinių.

      – Ir tas, kuris uždaromas kartu su Galia kambaryje, kai tu tris valandas sėdi tualete,..

      – O kas tada?

      – .. Tada jie juokiasi ir verkia, kaip katės kovo mėnesį gatvėse naktį, tada net verkia, kaip paršeliai, kai jie yra paruošti. Ir išeik – kaip po vonios – šlapia.

      – O kur aš šiuo metu? – sušuko tėvas.

      – Ir tu valandą vis dar sėdi tualete.., o tada, kaip visada, šauk: “atnešk popieriaus!!!”.

      – Čia, piss!!. – pabėgo nuo generolo Klepo dantų šypsenos.

      – O kas yra “kalė”?

      – Ar nebedrįsi to pasakyti. Gerai?

      – Suprato, priėmė, amen. – Aš vėl atsikėliau, “Izza” prekystalyje.

      – Jūs turite kovinę misiją išsiaiškinti, kas yra antrasis prezidentas.

      – Jau sužinojau. Tai jūsų pavaldinys – intsefalopatas Arutūnas Karapetovičius.

      – Tas senis? Jis trisdešimt metų vyresnis už ją ir keturiasdešimt trejais vyresnis už mane. Ei… Tai kvailys, ar jis yra giminaitis?! – Klop’as užsimerkė ir pradėjo rašyti toliau.

      – Ha ha ha ha!!!! – Po truputį mano tėvas staiga sprogo ir beveik sprogo iš kėdės. Štai kaip jis juokėsi, kad net cenzūruoto žodžio neįmanoma paaiškinti, tik nepadorumas. Bet jis laikėsi ant sūnaus peties. – O, ha ha, gerai, eik, aš turiu dirbti, o tas kitas prezidentas turi kišenėse kiaušinius su vištiena ir batus, kurie yra šaldytuve.

      – Hee-hee, – Izija tyliai nusišypsojo, – o gal kaktusas?

      – ko tu nori…

      Tėvas paleido sūnaus ranką ir atitraukęs nuo sūnaus, spoksojo kaip aviną į naująją vietą, į Dzeržinskio portretą.

      – KGB yra tas pats, kas FSB. Tik sena kaip močiutė. Ir sąžininga, tokia, kaip dabar, viskas sugadinta… Apskritai, močiutė yra FSB…

      – KGB … – sūnus pataisė ir susukęs į šnervių gilumą sauso snarglio kalaviją, išsitraukė, pažvelgė į jį ir įkūrė iš kumščio, išspirė, raukšlėdamas nosį. – phew.., sūrus.

      – NENAUDOK stirnos, kad mama tavęs nemaitina?! – piktinosi tėvas.

      – Ne, tu maitini.

      – Aš užsidirbu pinigų pašarams. O mama gamina maistą ir maitina iš to, ką uždirbau. Gavai?

      – Priimta, suprantama, priėmimas…

      – Gerai padaryta, tavo tėve, o tu …?

      Sūnus atsistojo prie SMIRNO prekybosstalio, nes iki galo buvo išgirdęs.

      – Gerai padaryta arklidėje, bet aš gerai.!!

      – .. Asilė… heh heh heh… Salaga. – Otila švelniai smogė sūnui užpakalinę galvos dalį, bet Izya vengė ir susitvarkė su savo tėvo lėles (nosį), kaip mokė.

      U-.. – Ottila pralinksmėjo, neslėpdama skausmo, ranka tik trūkčiojo, o akys liejo ašarai, – Na, mamai, ar tave maitina, ar ne?

      – kanalai. Skaniai maitina … – sūnus pradedamas kaire ausimi … – O tada mano sesuo ir kas?

      – O tu ir mano sesuo?.. O tu esi ŽMONĖS! – tėvas nusišypsojo ir uždėjo akinius, kaip nuodėmė nuo stalo iki kėdės ir rašė toliau, atsiklaupdamas taip, kai buvo aukščiau.

      – Ką tai reiškia mūsų INSTITUCIJAI tą dieną… tai… atėjo kitas prezidentas …, amerikietis, KGB miega, ar žmonės pasidėjo?

      – Kas dar toks prezidentas? – tėčio akys iššoko iš po akinių.

      – Ir tas, kuris uždaromas kartu su Galia, kai tu tris kartus sėdi tualetą,..

      – O kas tada?

      – .. Tada jie juokiasi ir tinklai, kaip kates kovo mėnesio gatves nakties, tada tinklo tinklai, kaip paršeliai, kai jie yra paruošiami. Ir išeik – kaip po vonios – šlapia.

      – O kur aš šiuo metu? – sušuko tėvas.

      – Ir tu valandą vis dar sėdi tualetas.., o tada kaip visada, šauk: “atnešk popieriaus!!!”.

      – Čia, piss!!. – pabėgo nuo generolo Klepo dantų šypsenos.

      – O kas yra “kalė”?

      – Ar nebedrįsi pasakyti. Gerai?

      – Suprato, priėmė, amen. – Aš vėl atsikėliau, “Izza” prekstalyje.

      – Jūs esate kovinę misiją išsiaiškinti, kas yra antrasis prezidentas.

      – Jau sužinojau. Tai tavo pavaldinys – intsefalopatas Arutūnas Karapetovičius.

      – Tas senis? Jis trisdešimt metų vyresnis už mane ir keturiasdešimt trejų vyresnių už mane. Ei… Tai kvailys, ar jis yra giminaitis?! – Klop’as užsimerkė ir pradėjo rašyti toliau.

      – Ha ha ha ha!!!! – Po truputį mano tėvas staiga sprogo ir beveik sprogo iš kėdės. Štai kaip jis juokėsi, kai neto cenzūruoto žodžio, paaiškino, tik nepadorumas. Bet jis laikėsi ant sūnaus peties. – O, ha ha, well, eik, aš turiu darbą, o tas kitas prezidentas turi kišenėse kiaušinius su vištiena ir batus, kurie yra šaldytuve.

      – Hee-hee, – Izija tyliai nusišypsojo, – o gal kaktusas?

      – ko tu nori…

      Sūnus buvo patenkintas ir pabėgo į pirmąją trobelės pusę.

      Antrasis rajono policijos pareigūno veikėjas ir pirmasis padėjėjas, buvęs gastoristų rašytojas kapralas Intsefalopatas Harutūnas Karapetovičius gavo darbą vidutinio amžiaus pensijoje vien dėl Ottila žmonos Isolda Fifovna Klop-Poryvaylo. Jis buvo tris kartus aukštesnis už savo viršininką ir penkis kartus plonesnis už savo viršininko žmoną. Nosis yra užkabinta, kaip erelis ir ūsai, kaip Budyonny ar Barmaley. Apskritai tikras kalnų sūnus, kuris Perestroikos pradžioje, eidamas druska, suklupo ir spėliojo tarpeklį tiesiai į krovininį automobilį, atidarytą be stogo, su anglimis iš krovininio traukinio “Tbilisis-SPb”. Stotyje Liubanas pabudo ir šoktelėjo. Jis dirbo čia ir ten, kol gėrimo metu susipažino su rajono policininko žmona. Ji rekomendavo jį kaip pusbrolį iš Kaukazo.

      Baigęs darbą, Ottila Aligadzhievich Klop, kaip visada, ant stalo nufotografavo fotoportretą su dabartinio prezidento atvaizdu, kvėpavo ant jo, nuvalė ant rankovės, pabučiavo kaktą ant galvos vainiko ir padėjo atgal į reikiamą vietą dešiniajame stalo kampe, ilsėdamasis ant pieštuko dėklo su rašikliais, guma, pieštukais ir. susmulkintų nemokamų laikraščių, skirtų asmens higienai, pakuotė. Jis nekentė tualetinio popieriaus. Jis yra plonas ir per jį perbraukiamas pirštas svarbiausiu momentu, tada jūs turite jį nusikratyti. Pakratant jį siauroje erdvėje, yra tikimybė,