Geriausia knyga pasaulyje. Peter Stjernström

Nueik išgerti puodelio kavos ir viskas bus paruošta po penkiolikos minučių. Deno Brauno knygos turbūt paskolintos. Dažniausiai būna paskolintos.

      – Nesvarbu, – atsiliepia Titas nusišypsodamas. Jis įsivaizdavo, kad reikės pačiam lakstyti tarp lentynų ir rinktis knygas. Koks aptarnavimas!

      Eidamas kavinės link pamato Kristerį Hermansoną, duodantį nurodymus keletui susirinkusių kolegų. „Nuostabūs žmonės šie bibliotekos tipai“, – galvoja Titas. Tylomis jie atlieka išties šaunų darbą.

      Biblioteka prisipildo žmonių, daugiausia studentų ir pensininkų, graužiančių laikraščius ir knygas. Maloni tyla. Lankytojai ne tik prityla, bet ir juda lėtai, tarsi staigūs judesiai blaškytų kaip triukšmas. „Turiu ateiti dažniau“, – pamano sau Titas.

      Pakeliui į kavinę jis praeina pro paskaitų salę ir keletą mažų skaityklėlių. Vienerios durys praviros. Atokiausiame kambario kampe sėdi studentas, kurio plaukai atrodo kone tokių pat fantastiškų spalvų kaip ir Edžio X. Jis studijuoja prie knygomis užgriozdinto stalo. Veidą užsidengęs rankomis.

      A, kavinė štai ten. Tiksliau, kavos aparatas. Titas įmeta kelias monetas ir paspaudžia paprastos juodos kavos mygtuką. Kavinė tuščia ir matyti daugybė laisvų staliukų. Titas atsisėda į kėdę kampe ir susimąsto. Jau gana gerai žino, kas nutiks Geriausioje knygoje pasaulyje. Gal nė nebūtina atlikti tokį nuodugnų tyrimą? Tai, ką jis iš tiesų turėtų daryti, – sėsti ir rašyti. Po dvidešimties romanų jau ištobulino formą, taigi dėl struktūros problemų nekils. Pirmiausia jis turi ištobulinti negrožinės literatūros žanrus. Faktai, faktai, faktai. Be kitų dalykų, jis turi gauti geriausios pasaulyje picos receptą, humoro, kuris išvers iš kojų, ir vadybos knygą, žadančią išganymą. Jau susitvarkė su lieknėjimo bėda ABC metodu. Ir pats nuėjo gana ilgą kelią norėdamas mesti rūkyti ir gerti. Dėkui grėsmės ir atpildo įvaizdžiams. Galės įtraukti tai į inspektoriaus gyvenimą. Negali pernelyg dažnai mylėtis, taigi turės mokytis to iš pagrindų. Neminėti terapijos. Ten jis turi būti geriausias.

      Mintis staiga pertraukia mobiliojo skambėjimas. Ekrane matyti, kad tai įslaptintas numeris.

      Jis pasitraukia kuo toliau į kampą, kad netrukdytų aplinkiniams, kol kiek įmanydamas tyliau atsakinėja telefonu.

      – Taip, Titas Jensenas.

      – Sveiki, Titai, sveiki. Mano vardas Fabianas Nadersonas. Galite skirti minutėlę?

      – Hm, na, manau, taip. Tai apie ką gi?

      – Skambinu Mensos reikalais. Jie turi specialų pasiūlymą būtent Jums, Titai.

      – Ką? Mensa? Turite omenyje tą klubą, į kuri priimami tik protingi žmonės?

      – Taip, Titai, būtent. Dabar galima nusipirkti interaktyvų mokymų paketą vos už šimtą devyniasdešimt devynias kronas. Su šiuo paketu pakelsite savo IQ, o tada jau galėsite prašyti Mensos narystės.

      – Ką turite omenyje? Ar turėčiau nusipirkti protingumą nustatantį testą už du šimtus devyniasdešimt devynias kronas? Ir kodėl turėčiau norėti įstoti į Mensą?

      – Mensos tinklas – pasaulinis. Juk būti Mensos nariu – puikus pranašumas.

      – Ir kodėl gi?

      – Na, galima susitikti su panašaus mąstymo žmonėmis. Kitais talentingais žmonėmis, su kuriais galėsite dalytis patirtimi. Būtent taip viskas ir yra, Titai! Būtent taip. Tai ar galiu įrašyti Jus į studentų sąrašą?

      – Jei būsiu pakankamai protingas tapti Mensos nariu, tai susitiksiu su tokiais žmonėmis kaip Jūs?

      – Deja, ne. Esu tik jų online kursų agentas. Pats nesu narys.

      – Taigi nedalyvavote kursuose?

      – Dalyvavau, bet nesu narys…

      – Turite omenyje, kad neišlaikėte testo?

      – Hm… Turiu draugą, kuris nusipirko studijų komplektą. Po dviejų savaičių tapo visateisiu nariu.

      – Bet atsakykite į mano klausimą! O Jūs pats ar norite tapti Mensos nariu?

      – Taip, žinoma. Tikriausiai kiekvienas norėtų. Ar susidomėjote studijomis? Tik du šimtai devyniasdešimt devynios kronos, jei užsisakysite dabar – vasarą.

      – Ne, nemanau. Nesuprantu, kodėl žmonės su tam tikru IQ turėtų turėti kažką bendra. Taip pat sėkmingai galite atidaryti klubus konkrečios odos spalvos žmonėms. O ką gi, istorijoje matėme tokių daugybę.

      – Tai ar norėtumėte užsisakyti studijas?

      – Ne! Negi nesuprantate?

      – Gerai, Titai. Bet kuriuo atveju ačiū. Gražios dienos!

      Titas purto galvą. Protas nėra tinkamas matmuo asmens talentams matuoti. Tai tarsi bandymas rasti geriausią paveikslo spalvą. Kompozicija ir spalvų deriniai lemia, ar paveikslas geras, o ne panaudotų dažų litrų kiekis. Be to, intelektas labai abstrakti sąvoka. Beveik neįmanoma suvokti gyvenimo kokiu nors kitu protu nei tas, kuriuo esi apdovanotas. Paklauskite bet ko, ko jie labiau norėtų: pakeisti savo išvaizdą ar turėti didesnį IQ. Garantuotai rinksis didesnes krūtis, mažesnį pilvuką, putlesnes lūpas ar gerai ginkluotą varpą.

      Titui grįžus prie skolinimo stalo, Kristeris Hermansonas atrodo paniuręs.

      – Atleisk, Titai. Turiu blogų naujienų.

      – Kas atsitiko?

      – Knygos jau paimtos.

      Po Tito velvetiniu švarku subilda širdis.

      – Visos?

      – Visutėlės, – atsako Kristeris Hermansonas ir trukteli savo galvą keliais laipsniais atgal ir į viršų. Jis nervingai mirkteli.

      – Kas? – šnypščia Titas.

      – Mes, žinoma, to pasakyti negalime. Labai griežtai laikomės bibliotekos konfidencialumo.

      – Koks dar prakeiktas bibliotekos konfidencialumas? – šaukia Titas. – Tik pasakykit, kas nušvilpė mano knygas!

      – Gal dabar šiek tiek apsiraminkime? Pradžiai, tai nėra Jūsų knygos. Tai bibliotekos knygos. Mes jas saugome, kad skolintume žmonėms. Ir dabar jos paskolintos. Visuomenės nariui. Ar keliems. Knygos, kurių prašėte, tikrai itin populiarios. Štai kaip.

      Примечания

      1

      Tureto sindromas – lėtinė liga, pasireiškianti judesių ir balso tikais bei elgesio ir emociniais sutrikimais. Tikai – staigūs nevalingi aritmiški judesiai, vokalizacijos