Pavojingas žaidimas. Barbara Dunlop

akivaizdus.

      – Na, ką, gerai.

      – Pasimatysime vėliau, – tarstelėjo Kventinas ir paliko ją vieną.

      Reksas ėmė rangytis iš krėslo, tačiau Brodis buvo greitesnis. Nežinojo, ką išloš pasikalbėjęs su moters, kuri neturėjo nieko bendro su Beast Blue Designs, seserimi, tačiau nenorėjo, kad Reksas imtų ją kabinti. Nežinojo, kodėl taip jautėsi. Bet tai buvo nesvarbu.

      Brodis žengtelėjo prie jos.

      – Brodis Heringtonas, – prisistatė pavarde, laikinai pasiskolinta iš senelės.

      Keitė akimirką, regis, jo nepastebėjo. O tada įdėmiai pažvelgė. Brodį nustebino protingas jos žvilgsnis.

      – Keitė Danhern, – galiausiai prabilo ji.

      – Ar galiu pasiūlyti ko nors išgerti?

      Atrodė, kad jai sunkiai sekėsi sutelkti dėmesį. Keitė vertinamai pažvelgė į Brodį. Staiga jos veide pražydo plati šypsena. Vertinamą žvilgsnį akimirksniu pakeitė perdėtas entuziazmas ir draugiškumas.

      – Mielai ko nors išgerčiau, – išbėrė ji. – Gal šampano?

      Toks staigus pokytis Brodį nustebino. Ar pastebėjusi, kad vyras dėvi žinomo dizainerio siūtus džinsus, segi brangų laikrodį ir avi tikrai nepigius batus, nutarė jį pakabinti? Kad ir kas tai būtų, dabar Keitės elgesys visiškai atitiko jos išorinį įvaizdį – spalvas ir blizgučius.

      Brodis pasiūlė jai ranką.

      – Keliaukime prie baro.

      Keitė užsikabino už parankės, jos ryškiai rožiniai nagai net suspindo ant įdegusios jo odos.

      Brodis negalėjo atitraukti akių nuo jausmingo vaizdo. Geismas pervėrė jį kaip strėlė. Nuramino save, kad tai normali reakcija, kurią sukėlė įspūdinga moteris, apsirengusi taip, kad tas grožis būtų matomas plika akimi. Turbūt nusivylė nepatraukusi Kventino dėmesio, tačiau visi kiti vyrai šiame vakarėlyje varvino dėl jos seilę. Jei ketino pasipinigauti, laisvų pinigingų vyrų čia buvo apstu.

      – Tu Kventino draugas? – draugiškai klausinėjo ji.

      – Pažįstamas, – patikslino Brodis. Neketino girtis esąs tas, kas nebuvo.

      – Kartu dirbate vaizdo žaidimų versle?

      – Dirbu pramogų industrijoje. Esu koncertų organizatorius iš Europos.

      – Škotijos? – spėjo ji.

      Brodis nenorėjo per daug pasakoti, tačiau akcentas jį išdavė. Beliko tikėtis, kad išgalvota profesija ir netikra pavardė neleis Kventinui susieti Brodžio su jo tėvu ar, daug svarbiau, su tuo, kad jų šeima yra Kventino konkurentės korporacijos Shetland Tech savininkė.

      – Atspėjai, – neslėpė jis.

      – Spėju, kad rengi ne klasikinės muzikos koncertus, – kalbėdama Keitė žvelgė į vis labiau šėlstančius vakarėlio svečius.

      Brodis buvo tikras, kad netrukus kas nors susimuš ar susistumdę įkris į baseiną. Taip būdavo visada. Nuolat budinti valymo darbuotojų komanda akimirksniu pašalindavo vėlyvų vakarėlių paliktus pėdsakus.

      – Mano specializacija – roko muzikantai, – atsakė Brodis.

      – Ar dirbi su kuo nors žinomu?

      – Deja, negaliu atskleisti, tai konfidenciali informacija.

      Visada taip atsakydavo, jei kas nors norėdavo sužinoti daugiau. Laimė, niekam nekilo mintis pašniukštinėti giliau. Brodis turėjo pinigų, kad susikurtų patikimą įvaizdį, o visa kita daugiau niekam nerūpėjo. Jis spėjo, kad visi Kventino aplinkos žmonės bent šiek tiek melavo apie savo darbus ar profesijas.

      – Ar į Los Andželą atvykai dėl kokio nors koncerto? – pasidomėjo Keitė.

      – Atostogauju.

      – Vaikštai po pramogų parkus ir plaukioji banglente?

      – Kažkas panašaus. O ką veiki tu?

      Keitės veidu perbėgo tamsus šešėlis.

      – Turbūt jau girdėjai, kad žuvo mano sesuo.

      – Taip, girdėjau, – Brodžiui staiga kilo mintis, kad susidarė apie ją klaidingą įspūdį. Šią akimirką jos liūdesys atrodė tikras. – Užjaučiu dėl to.

      Keitė, regis, nusipurtė liūdesį.

      – Mes nebendravome. Nemačiau jos septynerius metus.

      Prie baro Brodis užsakė jiems gėrimo: šampano jai ir dar vieną taurę Shet Select sau.

      – Susipykusios? – pasidomėjo Brodis, kažkodėl norėdamas sužinoti daugiau.

      – Mūsų tikslai gyvenime skyrėsi, – Keitė paėmė šampano taurę.

      – Ką nori pasakyti?

      Ji, regis, akimirką dvejojo, ar derėtų tęsti.

      – Dabar sunku paaiškinti, – tarė ji ir vėl plačiai nusišypsojo. Veidas vėl nušvito nerūpestingumu. – Keista, kad sesuo prasidėjo su Kventinu. – Buvo akivaizdu, kad Keitė kažką šniukštinėja.

      – Keista, – sutiko Brodis. Jo galvoje sukosi mintys, kad Kventinas greičiausiai neklydo. Keitė turbūt nori gauti naudos iš sesers santykių su nepaprastai turtingu vyru.

      – Kventinas minėjo, kad atvykai iš Sietlo, – užsiminė Brodis.

      – Taip, gyvenu ten.

      – Iš pirmo žvilgsnio nebūčiau atspėjęs.

      – Kodėl ne? – kilstelėjo antakius Keitė.

      – Na, miestas, palyginti su tavimi, atrodo nuobodokas, – sumurmėjo koncertų organizatoriaus amplua pasinaudojęs Brodis.

      – O, Sietlas gali tave nustebinti, – paslaptingai nusišypsojusi Keitė susidaužė su juo taurėmis ir pasuko tolyn nuo baro.

      Brodis galėjo užbaigti pokalbį čia ir dabar. Tai būtų buvęs protingas ėjimas. Keitė tik trukdytų susikaupti, o jam to dabar mažiausiai reikia. Čia atėjo tam, kad prisiplaktų prie Kventino ir Beast Blue Designs komandos, sužinotų, kas ką veikia, ir išpeštų slaptos informacijos, kad galėtų įrodyti, kad jie įvykdė intelektinės Shetland Tech nuosavybės vagystę.

      Jo pokalbiai su Skotland Jardu ir Los Andželo policijos departamentu nedavė rezultatų. Abi institucijos daugiausia dėmesio skyrė su žmogžudystėmis, žmonių grobimu ir narkotinių medžiagų platinimu susijusiems nusikaltimams ir beveik neturėjo laiko įmonių duomenų vagystėms. Brodis neieškojo kaltų. Kas nors visada būna svarbiau.

      Buvo sugalvojęs samdyti privatų detektyvą. Tačiau žmogus, kurį jie infiltravo į Beast Blue Designs, buvo pričiuptas šniukštinėjant. Bendrovė buvo tikra saugumo ir slaptumo tvirtovė. Nieko taip ir nepavyko išsiaiškinti.

      Nebegalėdamas daugiau gaišti laiko Brodis ėmėsi šito reikalo pats. Jis stengėsi įgyti Kventino pasitikėjimą ir taip sužinoti daugiau apie bendrovės reikalus.

      Mintyse jis liepė kojoms sukti į kitą pusę, tačiau jos pačios nužingsniavo paskui Keitę.

      – Ką veiki Sietle? – paklausė jis.

      – Šį bei tą, – numykė Keitė.

      Toks atsakymas greičiausiai reiškė, kad ji niekur nedirba arba galbūt gėdijasi savo profesijos. Gal pati buvo nusikaltėlė ar aferistė. Arba bandė pasinaudoti situacija savo naudai.

      Šiaip ar taip, ši moteris buvo karšta kaip ugnis. Jis turėtų nešti muilą tolyn nuo jos ir sutelkti dėmesį į savo reikalus. Tik, užuot taip padaręs, pasislinko arčiau, įdėmiai pažvelgė į žydras akis ir keldamas taurę pasiūlė