Milijono vertas laimikis. Susan Mallery

gal norėtum būti Giliganas [Nevykėlis jūreivis, komiško serialo herojus (vert.).]? – nusikvatojo Julija.

      – Ne, geriau Džeimsas Bondas.

      – Betgi tu ne anglas.

      – Na, akcentą dar galiu patobulinti.

      Julija palinko virš staliuko.

      – Sakyk, kodėl Džeimsas Bondas toks patrauklus? Ar dėl gražių moterų draugijos, ar kad turi puikių ginklų?

      – Manau, dėl abiejų priežasčių.

      – Atsakei sąžiningai.

      – Nustebai?

      – Nieko keista, Džeimsai-Todai. Aš pasiruošusi pasitaisyti, bet kol kas apie tave žinau tik tiek, kad rengiesi kaip komersantas ir dievini savo tetą Rūtą. Na, dar prie pavardės turi skaičių, bet į tai, manau, neverta kreipti dėmesio.

      – Tau nepatinka skaičius?

      – Visai nieko. Tik registruodamasis interneto puslapiuose tu privalai įrašyti didelį riebų trejetą šalia pavardės. O man pasisekė, nes aš galiu prašokti tą eilutę.

      – Trejetas ne toks jau ir riebus – tokio pat dydžio, kaip ir kiti skaičiai. Jis gal ir norėtų būti didesnis, bet neišsipildę norai yra mūsų gyvenimo realybė, tad jam nori nenori teks su tuo susitaikyti.

      Nuostabu. Šis vyras tiesiog žavingas, – nušvitusi pagalvojo Julija.

      Padavėjas atnešė gėrimus. Kai jis nuėjo, Todas pakėlė savo stiklą.

      – Už netikėtą pažintį! Už malonumą praleisti vakarą su protinga, linksma ir gražia moterimi!

      Dabar tai jau tikrai vaidina. Bet nesvarbu, Julijai buvo taip gera, kad ji nusprendė nekreipti į tai dėmesio.

      – Dėkoju, – mergina ketino sudaužti taurėmis, tačiau nepataikė ir pirštais netyčia perbraukė Todui per ranką. Šis nereikšmingas prisilietimas buvo labai trumpas, bet Julija spėjo pajusti keistą šilumą. Jos sesuo Vilou būtų pasakiusi, kad tai pats dangus siunčia ženklą ir jo reikia klausyti, o Marina paklaustų, ar Todas ir yra tas vienintelis.

      – Na, o ką veiki tu? Koks tavo darbas? – suskubo paklausti.

      Todas pastatė stiklą.

      – Lėktuvu danguje rašau skelbimus. Žinai, tokias nepakenčiamas žinutes, kurias žmonės nori vienas kitam užrašyti debesyse. Pavyzdžiui, Barnis myli Ketę, arba: Džonai, nepamiršk nupirkti pieno.

      Julija gurkštelėjo degtinės su toniku ir ramiai laukė tęsinio.

      Todas atsiduso.

      – Na, gerai. Esu gana rizikingo verslo dalininkas. Mes įlendame į nedideles įmones, jas finansuojame, prižiūrime ir konsultuojame, o kai jos tampa didelėmis kompanijomis, parduodame ir gauname nepadoriai didelius pinigus. Tai šlykštu ir man turėtų būti gėda.

      – O aš maniau, kad esi paskirtas valdyti šeimos finansus, – nusijuokė Julija.

      – Šiam reikalui nusamdyta profesionalų komanda. Aš mieliau kombinuoju, nei dalinu.

      – Kietaširdis, – paerzino Julija.

      – Būnu ir toks. Gana dažnai. Žmonės neįvertina manęs, ir vis dėl to skaičiaus prie pavardės. Jie mano, kad esu niekam tikęs, tačiau žiauriai klysta.

      Julija net neabejojo. Hm… Linksmas, stiprus ir patrauklus. Ypač šią akimirką, kai taip įdėmiai į ją pasižiūrėjo. Mergina jautė, kad visas Todo dėmesys skirtas vien tik jai, o tai jaudino ir truputį baugino.

      – Negalima ant jų pykti, žmonės nieko nesupranta. Juk jie nepakankamai vertina ir tave, – nusprendė Todas.

      – Kodėl taip manai?

      – Nes ką tik pats taip padariau. Pamaniau, kad moteris teisininkė tinka tik žmogaus teisėms ginti.

      – Visi vyrai tokie, – tarė Julija. – Galvojate, kad mes mieliau renkamės emocijas, o ne verslą.

      – Ar jų abejonės tavo gabumais jau tapo kasdienybe? – Todas greičiau patvirtino, nei paklausė.

      – Taip, bet aš nesuku sau galvos. Man tai netgi naudinga. Karjera man labai svarbu, noriu pasiekti jos aukštumas. Pirmus metus tenka juodai arti, bet mane jau spėjo pervesti į aukštesnes pareigas, tad turiu puikią galimybę atskleisti savo gabumus. Pasinaudosiu nepasitikėjimo manimi privalumais ir… pirmyn!

      – Esi nuožmi? – pasitikslino Todas.

      – Su panašiu dabar flirtuoju. Keista, kad nepritraukėme vienas kito anksčiau.

      Jų žvilgsniai susitiko. Visą vakarą Julija linksminosi mėgaudamasi gėrimais ir draugija, bet staiga pajuto keistą įtampą. Nugara žemyn nubėgo šiurpuliukai. Ji tikėjosi praleisti vakarą su pamaiva milijonieriumi, o šis – su besmegene menkysta. Keista, bet neištvėrusi nė dvejų metų mergina panaikino nuosprendį pasimatymams. Todas – puikus akstinas padaryti išimtį. Jam tai jau tikrai surastų laisvo laiko perkrautame savo darbo grafike.

      Julija stebėjosi, kad šis apsukrus, ciniškas vyrukas toks dėmesingas savo tetai. Mergina tirpo nuo aiškiai matomo susižavėjimo, spindinčio tamsių vaikino akių gelmėje. O dar ta šypsena!..

      Pirmą kartą per tiek metų Julija pajuto šilumos bangą tarp šlaunų. Gerai, kad ši jos kūno dalis vis dar gyva.

      – Papasakok apie savo gyvenimo moteris, – tyliai paprašė.

      Todas gurkšnojo viskį, tad iš netikėtumo užsikosėjo.

      – Nepagalvojau pasiimti nuotraukų.

      – Nebūtina. Visai pakaks trumpo apibūdinimo. Šį kartą pasitenkinsiu anketiniais duomenimis.

      – Iš kur toks kilniaširdiškumas?! – nusišaipė Todas, statydamas ant stalo stiklinę su viskiu. – Gerai, pradėsiu nuo dvynių…

      Julija sukrizeno.

      – Manęs taip lengvai neišgąsdinsi.

      – O gaila… Ką gi, šiuo metu neturiu jokios moters, – nenoriai tarė. – Pernai ištvėriau skausmingą išsiskyrimą su mergina. Vedęs nebuvau, buvusios draugės nepersekioja. Neįdomu. Geriau papasakok apie save.

      – Studijuodama turėjau draugą. Bet tai jau praeitis.

      – O kur dingo tas kvailys?

      Julija neišmanė pasimatymų pokalbio vingrybių, tad paskubėjo išsisukti nuo nemalonios temos. Nematė jokios prasmės prisiminti seniai pamirštą, liūdną savo gyvenimo klaidą.

      – Mes netikome vienas kitam.

      Tuo metu priėjo padavėjas.

      – Ką malonėsite užsisakyti?

      – Atleiskite, mes dar nespėjome išsirinkti, – sukruto Todas ir šelmiškai nusišypsojęs mirktelėjo Julijai. – Bet žadame pasitaisyti. Ateikite po minutėlės.

      Nuėjus padavėjui Julija tarė:

      – Kam vargti su tuo valgiaraščiu? Juk žinau, kad valgysi pusžalį kepsnį su salotomis. Salotų gal ir nemėgsti, bet privalai jas valgyti vien tam, kad žmonės nepagalvotų, jog tavo prastas skonis.

      Todas kilstelėjo kairįjį antakį.

      – O tu, žinoma, norėtum kepsnio, bet paprastai per pasimatymus merginos badauja, todėl užsisakysi žuvies, į kurią negali net pažiūrėti, – jis pakėlė savo stiklą. – Na gerai, atsiimu savo žodžius. Tu mėgsti žuvį tešloje, gerai apkeptą ir su alaus padažu. Garnyras – didelė krūva keptų bulvyčių.

      – Dievinu tunus, – maivydamasi tarė Julija.

      – Konservų