Vyro medžioklė. Jennifer Crusie

kraštelis skendėjo Keitės kavoje. Ji ištraukė jį ir nusausino servetėle, kad neišsiteptų staltiesė.

      – Tavo laikraštis mirko mano kavoje.

      – Atleisk. – Džesė prisitraukė laikraštį ir ėmė žymėtis punktus paraštėje. – Pirma, jis turi būti turtingas.

      – Nebūtinai, – paprieštaravo Keitė. – Pinigai man nerūpi.

      Džesė kantriai pažvelgė į draugę.

      – Ne, bet tavo tėtis turtingas, o pamotė graži. Neturtingasis Derekas užsigeidė ikivedybinės sutarties ir dėl to nuo jo pabėgai. Ar pamiršai? Reikia rasti vyrą, kurio turtai būtų didesni už tavo kraitį.

      – Dženisė ne tokia ir gražuolė. Be to, greičiausiai ji paveldės tėčio turtus. – „Nebent tėvas spės vesti šeštą kartą."

      Džesė nuleido negirdomis Keitės prieštaravimus.

      – Tu paprasčiausiai pavydi, nes ji dešimt metų už tave jaunesnė. Gerai, antras punktas. Jis turi būti už tave vyresnis maždaug penkiolika metų.

      – Kodėl? – suglumusi paklausė Keitė.

      – Nes tu akivaizdžiai ieškai tėvo.

      – Neieškau. Duokš čia. – Ji atėmė laikraštį iš Džesės ir išbraukė pirmus du punktus. – Gerai, pirma, jis turi būti protingas. Labai labai protingas.

      – Protingas – gerai, – išsišiepė Džesė.

      – Protingas reiškia ne tik išsilavinęs, jis turi būti įžvalgus. Turi… atpažinti kokybę.

      – Ieškai etikečių žinovo? – nutaisiusi grimasą pasidomėjo kritiškoji draugė. – Toks tavo svajonių vyras?

      – Jis turi būti išskirtinis, – Keitė sutelkė dėmesį į planą, – gerai išauklėtas. Toks, kuris mokėtų elgtis operoje.

      – Tu nekenti operos.

      Keitė tik mostelėjo ranka, nepaisydama prieštaravimų.

      – Be to, agresyvus. Privalo žinoti, ko nori, ir to siekti.

      – Gerai. – Kol Keitė įsijautusi rašė, Džesė pakėlė savo puodelį prie lūpų. Paaiškėjo, kad jis tuščias, tad sukeitė su Keitės.

      – Ir jis turi būti daug pasiekęs.

      – Kuria prasme?

      – Ką? – Keitė atplėšė akis nuo plano.

      – Na, – visažinės tonu pareiškė Džesė, – sėkmė skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus.

      – Turi uždirbti keturiskart daugiau nei bendraamžiai, taip pat ir akcijų biržoje, – automatiškai išpoškino Keitė ir, vargu ar supratusi, ką pasakė, vėl palinko prie sąrašo.

      – Primena citatą, – tarstelėjo Džesė. – Leisk, atspėsiu, kas pirmasis taip pasakė? Šekspyras? Ne, Markas Tvenas? Ne. Pala, atsiminiau – Bertramas Svensonas, metų tėvas.

      – Ką?

      – Ar jau pasiekėme smagiausius punktus? – pasiteiravo Džesė.

      – Kokius?

      – Puikus humoro jausmas. Palaiko lygias moterų ir vyrų teises. Puikus meilužis. Myli tave iki išprotėjimo.

      – Na taip, žinoma. – Keitė dirstelėjo į sąra šą. – Ar jau sakiau, kad jis turi būti daug pa- siekęs?

      – Keletą kartų. – Džesė išplėšė laikraštį draugei iš rankų. – Gerai, apibūdinome laimikį. Na, koks kitas žingsnis? Reikia jį rasti, tiesa?

      – Taip. – Keitė pakėlė kavos puodelį prie lūpų ir susiraukė, pamačiusi, kad šis tuščias. – Išgėrei mano kavą?

      – Taip, pasijutau agresyvi. Kitas žingsnis – rasti medžioklės plotą.

      – Džese, nemanau…

      Džesė kilstelėjo ranką.

      – Aš jau radau. – Ji atsargiai nuplėšė laikraščio kampą su Keitės sąrašu ir ištiesė draugei. – Šitą pasilaikyk. – Paskui atsivertė kelionių ir laisvalaikio skiltį. – Pažvelk.

      Keitė žvilgtelėjo į po nosimi pakištą reklamą. Aukštas, išvaizdus vyras golfo drabužiais pozavo golfo aikštyne, besidriekiančiame kalvotame, miškų apsuptame slėnyje. „Atvykite į laukinę gamtą ir išbandykite sudėtingiausius Amerikoje golfo laukus, – skelbė užrašas po nuotrauka. Laukiame jūsų „Trobelėse".

      – Golfo laukai? – Keitė užmetė akį į puslapio apačią. – Kentukyje?

      – Na, tiesą sakant, jie siūlo ne tik golfą, – pareiškė Džesė. – Jei paskaitytum toliau, sužinotum, kad ten galima jodinėti žirgais, eiti į žygius ir kitaip pramogauti po atviru dangumi. Ten net yra ežeras. Galėtum maudytis nuoga.

      Keitė perliejo draugę paniekos kupinu žvilgsniu.

      Džesė gūžtelėjo.

      – Na, gerai, tu neišdrįstum, bet koks nors nuotykių ištroškęs linksmuolis galėtų. – Ji palinko į priekį. – Svarbiausia – golfo laukai. Net aš esu apie juos girdėjusi. Vadovai pakloja apvalias sumeles, kad galėtų ten pažaisti. Čia tarsi skautų stovykla, kurioje gali iškylauti su martinio taure rankoje. – Džesė atsilošė ir išsišie- pė Keitei. – Manęs niekas su lazda nenuvarytų, bet galvą guldau, kad ten tikrai rasi svajonių vyrą, ir ne vieną. Čia tas pats kaip žvejoti akva- riume.

      – Na, gal ir įdomu… – Keitė susiraukusi darsyk akimis permetė skelbimą. – Bet aš…

      – Turi tikslą ir planą, – nesileido į kalbas Džesė. – Lig šiol visąlaik gaudavai, ko panorėjusi. Gali gauti ir dabar.

      – Kodėl manai, kad visąlaik gaunu, ko noriu? – įsižeidusi paklausė Keitė.

      Džesė suglumo.

      – Na, juk tu…

      – Jei turiu viską, ko noriu, kodėl vis dar sukuosi it voverė rate? – Keitės širdį užliejo dar viena apmaudo banga. – Klausyk, žinau, kad man neblogai sekasi…

      – Uždirbi keturiskart tiek, kiek bendraamžiai, tą patį galima pasakyti ir apie akcijas, – sumurmėjo Džesė.

      – Bet nesu laiminga. Noriu… Noriu užmegzti tvirtą ryšį.

      – Ryšys gerai. – Džesė linktelėjo. – To ir siek.

      Keitė užsimerkė ir išvydo save šalia išvaizdaus vyriškio – susikibę už rankų juodu kartu kūrė verslo imperiją.

      – Noriu kartu su vyru įsteigti verslą. Noriu…

      – Verslą! – Džesė iš pasibjaurėjimo vos nenusispjovė. – Pamiršk verslą, galvok apie santykius.

      – Negaliu, – atsiliepė Keitė. – Aš išmanau tik apie verslą.

      – Nesąmonė. – Džesė giliai įkvėpė. – Turi šiltą ir mylinčią širdį, tu rūpiniesi žmonėmis – bent jau anksčiau rūpindavaisi. – Draugė palinko virš stalo ir sugriebė Keitę už rankos. – Tu mielai dirbtum su tikrais žmonėmis, tačiau atlygis toks mažas, kad pasirinkai tarnauti kostiumuotiems niekšeliams ir grįžti namo viena. Tai kvaila ir tau pačiai nepatinka. – Ji paleido Keitės ranką ir darsyk atsiduso. – Negaliu patikėti, kad sėkmė ir pinigai taip apsuko tau galvą.

      – Ką gi, malonu buvo papusryčiauti, – atšovė Keitė.