Geisti draudžiama. Maisey Yates

telefono ekraną. Buvo įsijungusi Twitter paskyrą ir pasiruošusi susisiekti su visomis vietinėmis naujienų agentūromis.

      Alesė įkvėpė ir ėmė rinkti tekstą.

      ***

      @theobserver @NYTnews @Hbpress Ketinu paskelbti svarbų pranešimą dėl Matėjaus Korečio ir vestuvių skandalo. Luxe viešbutis, 3-ioji gatvė.

      ***

      Tada ji išlipo iš taksi ir priėjo prie pagrindinių laiptų, vedančių į visame pasaulyje žinomą Matėjaus viešbutį, kuriame, pasak gandų, jis buvo apsistojęs, nors niekas negalėjo to patvirtinti, ir ėmė laukti.

      Gatvėjebuvo spūstis, žmonės brovėsi vieni pro kitus, ėjo nunarinę galvas nė nepažvelgdami į ją. Bet tada pradėjo rinktis žurnalistų komandos.

      Iš pradžių atvyko viena, paskui kita, dar kita. Kai kurie iš naujienų agentūrų, kurių ji į pranešimą neįtraukė. Nedidelė miniatraukėžvilgsnius, taigi kai kurie praeiviai ėmė būriuotis, kad pažiūrėtų, kas vyksta.

      Tai svarbi naujiena – šito nepaneigsi. Vyravo prielaida, kad ji pabėgo su Matėjumi, bet tai nė kiek nepanašu į tikrovę. Ir ji ketino žurnalistams pateikti didelę dalį tiesos.

      Netrukus jie patraukė ir viešbučio darbuotojų dėmesį, o tai jos plane buvo svarbiausia.

      Iš pastato išėjo elegantiškai apsirengęs vyras, nutaisęs budrią išraišką.

      – Ar galiu kuo nors padėti?

      Alesė atsigręžė į jį.

      – Aš tik noriu šį tą pranešti. Būtų gerai, jei pakviestumėte Matėjų.

      – Ponas Koretis čia neapsistojęs.

      – Panašiai sakoma istoriniuose romanuose, kad ko nors nėra namie, ar ne? Jis čia, tik nenori, kad kiti apie tai žinotų.

      Žurnalistai susidomėję stebėjo pokalbį, pradėjo švysčioti vieno fotoaparato blykstė, jai įkandin pasekė ir kitos.

      – Ponas Koretis ne…

      Ji vėl į jį atsisuko.

      – Gerai, jei ponas Koretis tikrai neapsistojęs, galite čia pastovėti ir pasiklausyti, ką pasakysiu, o vėliau perduoti viršininkui, kai nunešit jam vakarienę į kambarį, kuriame jis nėra apsistojęs.

      Alesė atsigręžė į žurnalistus ir staiga oficialus pranešimas spaudai, kurį ji vakar mokėsi valandų valandas, regis, subyrėjo galvoje – pasidarė neįmanoma jį vėl sudėlioti, kad skambėtų suprantamai.

      Ji sunkiai nurijo seiles žvelgdama į viešbučio panoramą, regėdama betoną, stiklą ir plieną. Automobilių triukšmas kurtino, o nuo prieš akis judančio eismo sukosi galva.

      – Žinau, kad apie vestuves daug kalbėta. Ir kad pagrindinė naujiena ta, esą Matėjus paskui mane išbėgo iš bažnyčios. Na, tai dar ne viskas.

      Blykstės ją akino, diktofonai lindo prie veido, jos balsą ėmė užgožti klausimai. Apimta silpnumo Alesė pradėjo virpėti ir jau ne pirmą kartą susimąstė, ar yra sveiko proto.

      Jos gyvenimas Sicilijoje buvo tylus, privatus, tekėjo šeimos apsupty ir buvo toks uždaras, kad norėdama ištverti ji kliovėsi vaizduote, tikėjimu, jog ateityje laukia kažkas didingesnio. Dėl to buvo linkusi mintyse romantizuoti didingus poelgius. Manė galinti pakeisti net niūriausią padėtį. Tikėjo, kad galiausiai viskas bus tobula ir ji sugebės pasiekti laimingą pabaigą.

      Taip Alesė elgėsi ir per mergvakarį. Niujorkas buvo visai kitoks nei kaimelis, kuriame užaugo. Gerokai didesnis, judresnis. Vien būdama ten jautėsi kaip sapne, todėl kai susitiko su Matėjumi, atrodė paprasta ir logiška prie jo prieiti, pasukti taku, kuriuo nuvedė abipusė trauka. Tai puikus pavyzdys jos polinkio labiau kliautis fantazija ir tikėjimu laiminga pabaiga, nei sveiku protu.

      Šis pranešimas – dar vienas pavyzdys.

      Tačiau nepaisant to, kad viską suplanavo, Alesė nenumanė, kaip jausis stovėdama visų akivaizdoje. Ji – moteris, nepratusi, kad į ją sminga visų akys, tai teko patirti tik per nutrūkusias vestuves.

      1

      Prašau (it.) (čia ir toliau vert. pastabos).

      2

      * Žinoma (it.)