Название | Sprendžia ji |
---|---|
Автор произведения | Katherine Garbera |
Жанр | Зарубежные любовные романы |
Серия | Aistra |
Издательство | Зарубежные любовные романы |
Год выпуска | 2013 |
isbn | 978-609-406-748-8 |
Buvo dienų, kai Vilou Styd mėgo savo darbą. Ji jautėsi labai laiminga, būdama pati sau viršininkė. Bet tik ne šiandien.
Tiesą sakant, keblumų kilo prieš keletą mėnesių, kai transliacijų agentūros tūzai spustelėjo ką reikia ir jos laidą ėmė vesti antroji pagal populiarumą Amerikoje televizijos laidų žvaigždė. Puiku, tiesa?
Deja, ta žvaigždė – Džekas Kraunas.
Tiesa, jis geros išvaizdos ir turi žavesio. Tačiau plati šypsena ir trykštanti per kraštus energija slepia jo niekšišką prigimtį. Toks blogiukas gali papirkti televizijos žiūroves ar meilės romanų skaitytojas, tačiau tik ne realiame gyvenime. Tą Vilou žinojo iš asmeninės patirties, nes šis vyras sudaužė jai širdį, kai ji dar buvo trapi šešiolikos metų paauglė.
– Vilou, aš tau siūlau tik gėrimų, – kalbėjo Džekas, šypsodamasis savo gundančia šypsena.
Nekilo jokių abejonių dėl ko pastaruosius ketverius metus buvo keliama jo kandidatūra seksualiausio metų vyro People’s Choice rinkimuose. Tačiau ji nepasiduos jo žavesiui. Tai jau tikrai. Vien prisiminus jo beširdiškumą – ir ką jūs sau manote, juk jis ją nuvylė išleistuvių vakarą, – nekilo nė menkiausio noro jį pamilti.
Pastaruosius šešis mėnesius Vilou stengėsi laikytis nuo jo atokiau, nors jie kartu darbavosi jos kuriamame ir Niujorke filmuojamame televizijos pažinčių šou Seksualūs ir vieniši. Bet ji turėjo pripažinti, jog norėtų priimti jo pasiūlymą.
– Hm… Kadangi dar neatsisakei, spėju, jog norėtum, kad imčiau tave įkalbinėti, – ėmė kuždėti Džekas. – Juk nori to?
– Tik noriu, kad liautumeisi su manimi elgęsis, lyg priklausyčiau tavo nuolat papildomam haremui, – šiek tiek paniekinamai atsakė ji. – Nesu viena iš tų, kurios puola tau po kojų.
– Ak, pataikei man tiesiai į širdį, – pasakė Džekas, griebdamasis už vietos, kur turėtų būti širdis.
– Abejoju, – atrėžė ji. – Bet kadangi mums reikia pasikalbėti apie šou, sutinku.
– Po perkūnais, Vilou, nebūk tokia kandi, – pareiškė jis. – Juk buvo laikai, kai tau patiko būti su manimi.
Vilou suraukė nosį. Nemėgo, kai jai primindavo ankstyvosios jaunystės meilę. Dieve, argi negalėjo tada būti bent kiek protingesnė? Jei galėtų parašyti sau, šešiolikos metų mergaitei, laišką, pradėtų nuo žodžių: Liaukis veltui svajojusi apie Džeką Krauną! Ir viskas būtų baigta.
– Aš jau nebe ta mergaitė, – tarė ji.
– Netikiu, – pasakė jis. – Primeni man ją, nes bendrauji su visais, išskyrus mane. Kodėl? Aišku, būsiu padaręs kažką ne taip.
– Kad nepasikliauju tavo viešuoju įvaizdžiu, dar nieko nereiškia, – atsakė Vilou. – Geila man pakankamai papasakojo apie viešuosius ryšius ir reklamą, taigi suprantu, kad tikrovėje nesi Amerikos numylėtinis.
Geila Litl buvo viena iš geriausių Vilou draugių, ir tik dėl jos Vilou ėmėsi įtikinėti transliacijos agentūros vadovus pradėti rodyti šį šou. Geilos asmeninė patirtis pažinčių šou buvo užfiksuota laidos Seksualūs ir vieniši pirmosiose dalyse – jos pasimatymai su milijardieriumi lėbautoju Raselu Holovėjumi iš Naujosios Zelandijos tikrai padidino žiūrovų skaičių. Laida apie ramią išprususią Geilą, kuri sutramdė smarkuolį Raselą, puikavosi reitingų viršūnėse.
– Negalvok apie įvaizdį. Juk pažįsti mane, – nepasidavė Džekas. – Kuriuo tu tiki?
Jis nenorėjo žinoti, o Vilou ir nesiruošė leistis į tokius apmąstymus.
– Nedaug apie tave žinau. Tik šiek tiek. Dažniausiai skraidai po šalį, nes vedi kitas laidas, ne tik šioje filmavimo aikštelėje su manimi. Bet nesvarbu. Tai kaip ten dėl gėrimų?
Džekas išpūtė akis.
– Pavaišinsiu tave ir vakariene, ir gėrimais, jeigu liausiesi išsisukinėjusi nuo klausimo ir pasakysi, kas yra. Kartu dirbame jau šešis mėnesius, o tu vis atsuki man nugarą. Turbūt aš kitaip prisimenu mūsų mokykloje praleistus metus, nes manau, kad mudu buvome draugai.
– Turbūt, – tarė Vilou. – Ar galėsime pavalgyti mieste be minios visur tave randančių gerbėjų?
– Ne, – atsakė jis. – Tačiau netoliese yra mano butas. Ką pasakysi? Gal nori ir šį kartą užeiti pas mane?
Vilou norėjo papurtyti galvą, bet susilaikė. Iš tikrųjų norėjo su juo pavakarieniauti. Netgi tikėjosi, jog jis ja susidomės, jie susitars susitikti, o ji neateis į pasimatymą, kaip jis neatėjo jos vestis į išleistuvių vakarą. Suprato, kad taip elgtis žema, kad tai nepateisinama, tačiau nebuvo iš tų, kuri mušančiam atsuktų kitą skruostą. Niekada.
Vilou laukė savo keršto valandos. Ir, atrodo, toji valanda atėjo lygiai po keturiolikos metų. Kas pasakė, kad už kantrybę nebus atlyginta?
– Gerai, tegul bus taip, – sutiko Vilou. Gal tame laiške sau, šešiolikos metų mergaitei, vėliau galės įterpti epizodą, kaip Džekas gavo pelnytą bausmę.
– Puiku. Kiek laiko dar čia užtruksi? – paklausė jis.
– Maždaug dvidešimt minučių. Turiu pasikalbėti su filmavimo grupe. Aną vakarą jiems befilmuojant kilo problemų. Gal palik man adresą, ir susitiksime pas tave, – pasiūlė ji.
– Juk neketini apsigalvoti, tiesa?
– Nė nemanau. Pasakiau ir būsiu.
– Šaunu. Kiek prisimenu, visada laikeisi duoto žodžio, – pasakė jis. Džekas buvo linkęs pasitikėti, ir šis jo bruožas buvo patrauklus – kaip negerai, juk Vilou jo nekenčia. Ji norėjo, kad sprogtų Amerikos numylėtinio įvaizdžio burbulas. Norėjo, kad kartais gyvenimas jį imtų mėtyti ir vėtyti.
– Džekai?
– Hm?
– Moterims nepatinka, kai prisimenama jų ankstyvoji jaunystė, – pasakė ji.
– Suklydau, – tarstelėjo jis ir mirktelėjo.
– Jei paminėsi dar sykį, padarysi dar vieną didžiulę klaidą.
Džekas nusijuokė ir nuėjo šalin. Vilou negalėjo atitraukti akių nuo jo puikių sėdmenų ir spoksojo, kol jis dingo už durų.
– Panašu, kad lazda ims ir sužaliuos, – tarė Nikolė Reinolds eidama Vilou link.
– Užsičiaupk, – atrėžė Vilou savo kitai geriausiai draugei. Nikolė dirbo populiariosios kultūros apžvalgininke šalies dienraštyje Amerika šiandien bei internetiniame dienoraštyje rašė apie šou laidos įvykius už kadro. Ji buvo viena iš keleto žmonių, kurie žinojo visą tiesą apie Džeką.
– Tik tarp kitko. O tu turėtum gražiau su manimi elgtis, nes tuoj būsiu mamytė, – pasakė Nikolė ir paglostė savo atsikišusį pilvą.
Ji buvo neseniai ištekėjusi už Konerio Makafio, šou laidose reklamuojamos pažinčių tarnybos savininko, ir dabar laukėsi pirmagimio. Nikolė ir Koneris buvo išties laimingi, ir Vilou džiaugėsi savo draugės sėkme.
– Turiu būti maloni, nes esi nėščia? – paklausė Vilou. Tiesa ta, kad buvo tik du žmonės pasaulyje, kurie rūpėjo Vilou, Nikolė – viena iš jų.
– Nepakenktų. Jei gerai išgirdau – ketini vakarieniauti su Džeku Kraunu? O kaip dėl noro atkeršyti? – paklausė Nikolė.
– Tebenoriu, – prisipažino Vilou. – Tai tik paprasta vakarienė. Net ir aš nesu tokia žavi, kad vyras mane taip greitai pamiltų.
O Dieve, iš kur visa tai? Ji jau nebe toji mergaitė. Toji, kuri tirpo iš laimės, nes jai nusišypsojo mergaičių numylėtinis.
– Ak, Vilou, neapsigauk. – Nikolė šelmiškai šyptelėjo. – Nėra ko abejoti, jis tavimi domisi.
– Laikinas dalykas. Ir tik dėl to, kad aš nekreipiu į jį dėmesio. Galiu lažintis, kad jei šiąnakt leisčiausi jo įkalbama, jis prarastų susidomėjimą, – pasakė Vilou.
– Kertu lažybų, – tarė Nikolė.
– Ką?
– Lažinuosi,