Liesk mane. Lisa Renee Jones

Po kelių ypač sunkių skrydžių supranti, kad lėktuvas labai atsparus.

      Prie jų atskubėjo stiuardesė.

      – Ar jaučiatės gerai? – pasiteiravo ji.

      – O kaip manote? – paklausė Darla.

      – Žinoma, viskas gerai, nedidelė turbulencija nieko baisaus. Dabar rugpjūtis. Šiuo metų laiku šilto oro duobės truputį pakrato.

      – Ar esate tuo tikra? – Darla atidžiai ją stebėjo, ieškodama ženklų, kad stiuardesė nerimauja taip pat kaip ji.

      – Visiškai.

      – Kai galėsite, prašytume atnešti dar porą „Mimozų“, – tarė Bleikas, žiūrėdamas į Darlą. – Jei pasigersi, pažadu nuvesti į kambarį ir nepasinaudoti tavimi, kad ir kaip norėčiau.

      Trečias skyrius

      Nepasinaudos ja, kad ir kaip norėtų. Šiuo pareiškimu Bleikas leido Darlai susidaryti apie jį naują gero ir garbingo žmogaus įspūdį. Galbūt iš tiesų jį nuvertino. Galbūt pati nusiteikė manyti, kad visada išsirenka netinkamus vyrus, ir veltui ieškojo Bleiko trūkumų.

      – Prašau, – pasakė skrydžio palydovė, – dvi „Mimozos“.

      Bleikas vieną gėrimą padavė Darlai, o kitą pasiliko sau.

      – Tiesą sakant, – tarė Darla, – turėtume išlyginti persvarą. Jau išgėriau du kokteilius. Šiedu tavo.

      Bleikas kilstelėjo antakį ir atsipalaidavęs atsilošė sėdynėje, tačiau nepaleido jos iš akių, o jo balsas buvo žemas ir intymus.

      – Jei nori išgerti, mielai tavimi pasirūpinsiu.

      – Tikiu tavimi. Kiek metų tavo seseriai? Jaunesnė ar vyresnė?

      – Jaunesnė penkeriais metais, – tarė jis, – jai dvidešimt septyneri.

      – O maniau, kad netinkamo vyro sindromas būdingas tik tiems, kurie dirba šou versle. Galbūt čia dvidešimt septynerių metų merginų prakeiksmas.

      – Be galo myliu savo sesutę, bet jos bėdos tikrai nesusijusios su amžiumi. Iš tiesų jai reikia susiimti, tačiau čia ilga istorija, kuriai reikėtų dar kelių „Mimozų“. O mes dirbame tokioje aplinkoje, kuri nėra palanki draugystėms. Visi aplink rūpinasi tik savimi. Tikriausiai Kolorade gyvenanti ūkininko duktė matė visai kitokį gyvenimą?

      – Vis dar esu ūkininko iš Kolorado duktė, – atrėmė ji, – ir kai tik šis verslas pamėgins paversti mane kuo nors kitu, tuoj pat dingsiu.

      – Gali būti, kad nesuprasi, kada tai nutiks, – tarstelėjo jis, – dauguma nepastebi.

      – Bet pastebės mano artimieji. Jie tikrai įkrės man proto.

      Bleikas nusišypsojo.

      – Mano taip pat.

      – Ar jūs artimi?

      – Labai. Mane čia atvedė būtent tėvo investicijų strategija. Iš pradžių, kai dar mokiausi koledže, kūriau „Youtube“ filmukus apie investicijas ir akcijų biržą. Viskas prasidėjo nuo labai daug tekilos ir drąsos, – Bleikas kilstelėjo savo taurę ir gurkštelėjo. – Laimei, sulaukęs trisdešimt dvejų saiką jaučiu geriau nei tada, kai man buvo dvidešimt vieneri. Pirmasis filmukas sulaukė tiek peržiūrų, kad kūriau juos toliau ir kažkaip kažkoks svarbus žmogus juos pamatė. Visa kita – jau istorija. Galiausiai parašiau knygą apie investicijas akcijų biržoje ir todėl ši tema nuolat paliečiama per mano šou.

      – Tu savo laidoje apžvelgi akcijų biržą, o aš – romanus, – pastebėjo ji. – Kaip diena ir naktis.

      – Todėl abu turime savo žiūrovų, – tarė jis. – Kartais žmonėms reikia verslo patarimo, o kartais tiesiog pailsėti. Kartais netgi tas pats žmogus vieną dieną gali užsimanyti vieno, o kitą – kito.

      Darla ne kartą galvojo apie tą patį.

      – Mano kanalas niekada to nesupras. Jie nori, kad tave sužlugdyčiau.

      Jo nuostabai žydrose akyse sužibo šelmiški velniukai.

      – O tu? Ar taip pat nori mane sužlugdyti?

      – Kai parodei mane kaip visišką kvaišą savo šou, tikrai taip, – prisipažino Darla.

      – Aš ne…

      – Galiu suprasti, kad galbūt – tik galbūt – nesi atsakingas už tai, kas nutiko, – užbaigė ji.

      – Galbūt?

      – Kol kas tik tiek.

      – Vis geriau nei atvirai reiškiama neapykanta, kurios sulaukiau anksčiau, tad pasitenkinsiu ir „galbūt“, – Bleikas susivertė gėrimą. – Žinai ką, skrydis truks tris valandas. Gali ramiai išgerti dar vieną „Mimozą“ ir nei kiek nesirūpinti, kas nutiks, kai išlipsime iš lėktuvo.

      Labiau jaudinosi dėl to, kas nenutiks, jei išgers. O tai reiškė, kad, jei flirtas neapsiribos šiuo lėktuvu, ji nori būti blaivi. Ne tai, kad ji ruoštųsi ką nors su juo veikti. Bet… buvo gera pasilikti galimybę.

      Darla paėmė iš jo tuščią taurę ir padavė savo.

      – Apie dar vieną kokteilį galėsime pakalbėti tada, kai mane pasivysi.

      Bleikas nuspaudė stiuardesės iškvietimo mygtuką.

      – Tuomet verčiau paskubėsiu, – ir užsivertė taurę.

      Darla nusijuokė.

      – Maniau, kad nesistengsi manęs nugirdyti ir tuomet pasinaudoti?

      – Todėl ir turiu tave nugirdyti, – patikino jis, – kad būtum saugi. Tačiau, kad jau paklausei, esu nieko prieš, jei tu nugirdysi mane ir manimi pasinaudosi.