Vintažo karalienė. Nicola Marsh

mes juk komanda. Aš organizuoju renginius, o kai manęs nėra, parduotuvėje dirbi tu. Mums pavyks.

      Imodženos lūpų kampučiai sutrūkčiojo.

      – Aha. Žinau, bet nuo minties, kad tu, o ne aš, artimai ir asmeniškai bendrausi su tuo žavingu viengungiu, darausi žalesnė už varliuką Kermitą.

      – Aš su niekuo artimai ir asmeniškai nebendrausiu.

      Juolab su pernelyg savimi pasitikinčiu, valdingu, pametusiu galvą dėl darbo vyru, kuris neatskirtų skrybėlės dėžės nuo segtuko garbanoms. Jųdviejų niekas nesiejo, o tai, kad ji apskritai pradėjo apie tai galvoti, reiškė, jog reikia grįžti prie darbo, kol Imė neprivertė jos dar labiau sunerimti.

      Lola jaudinosi, tiesą sakant, baiminosi, mat susitarė po kelių valandų susitikti su Čeisu ir aptarti siūlomą vakarėlio planą.

      Ji nerimavo ne dėl to, kad jai stigo pasitikėjimo savo darbu, bet dėl nepaaiškinamos, keistos reakcijos į vaikiną, dėl kurio žvilgsnio jos širdis pasileisdavo šuoliais.

      Imodžena mirktelėjo ir palietė nosies kraštelį.

      – Aišku, susitelksi į darbą ir pamirši tai, kad karščiausias Melburno viengungis stebi tave per petį. Tik pagalvok – pasitarimai akis į akį, kad mergvakaris eitųsi sklandžiai, susitikimai vėlyvą vakarą, jaukūs pokalbiai…

      – Ar tau nereikia aprengti manekenų?

      Imodžena išsišiepė dar plačiau.

      – O, taip, tiesiog miršti, kaip to trokšti.

      Lola tikrai miršta, bet ne dėl to, ką turėjo galvoje Imė. Nors iš pažiūros tai tebuvo dar vienas darbas, iš tikrųjų viskas buvo visai kitaip. Tokių kaip Čeisas, besisukiojančių pinigingų žmonių aplinkoje, reikalavimai kitokie. Kas, jei jos teikiama paslauga neatitiks jo lūkesčių? Kas, jei pati Lola neatitiks lūkesčių?

      O labiausiai ramybės nedavė tai, kad ji kentės kaip kasdien vaikystėje – jaus liūdesį, atgrasumą ir nykstantį pasitikėjimą savimi.

      – Ar reikia pagalbos planuojant aprangą?

      Lola gurkštelėjo arbatos ir su malonumu atsiduso.

      – Ar turi omenyje aprangą vakarėliui?

      Imodžena abiem rankomis suėmė puodelį ir žvelgdama pro jo kraštą iškėlė antakį.

      – Mieloji, didelė tikimybė, kad per tą savaitę kasdien susidursi su seksualiausiu vaikinu Melburne. Kam rūpi, kaip apsivilkusios žais mergiotės? Tai tau reikia jį apstulbinti.

      Apstulbinti.

      Lolos rankos sudrebėjo tvirčiau suspaudžiant puodelį. Nuo minties apie susitikimą po kelių valandų su Čeisu Dazzle, jo darbovietėje, jos pilve ėmė blaškytis būrys drugelių.