Paslaptinga dama. Sophia James

kvapą, saulę ir vėją, pučiantį į nugarą, perplaukus už Terkso salos esantį kanalą. Ir milžinišką burę, besiplaikstančią vėjyje.

      Emeraldė smarkiai papurtė galvą ir priverstinai sutelkė dėmesį į Londono garsus, ant naktinio stalelio stovinčios lempos metamus šešėlius lubose. Ji negalvos apie Ešerį Velingamą. Negalvos. Tačiau aistra persismelkė, Emeraldė nuraudo, kai lengvas maudulys išsiskleidė pilve ir plūstelėjo žemyn.

      Žemyn.

      Ji mąstė apie Kingstono uosto gatvėse išsibarsčiusius viešnamius ir spėliojo. Spėliojo, ką jaustų panardindama rankas į nakties juodumo plaukus, lytėdama plonus drobinius Ešerio marškinius. Kai įsivaizdavo sausgysles ir raumenis, pulsas padažnėjo. Emeraldė paskubomis nusviedė apklotus, nes nepageidavo jokio sąlyčio su įkaitusia oda.

      Tučtuojau atsimerkė. Viešpatie, ką sau galvoja? Ji pašiurpo iš baimės suvokusi tikrovę.

      Ešeris Velingamas.

      Jos priešas.

      Jos tėvo priešas.

      Persmelkė pyktis ir skausmas, Emeraldė siektelėjo chalato. Šiąnakt niekaip nepavyks užmigti. Įmetusi į židinį dar vieną pliauską, iš šalia kėdės sukrautos rietuvės knygų paėmė Žmogaus troškimų tuštybę, Juvenalio satyrą lotynų kalba.

      Prisiminė, kaip Bo iš storu aksomu įrištų knygų mokė asmenuoti sudėtingus veiksmažodžius. Iš tokių ji buvo mokoma nuo pat mažumės.

      Lengva šypsenėlė perkreipė Emeraldei lūpas.

      Kažkada jis buvo kantrus vyras. Ir geras tėvas.

      Ne angelėlis, bet vis tiek nenusipelnė Karisbruko hercogo keršto. Suplanuotos bausmės laikas atėjo, kai Mariposa po audros Meksikos įlankoje lėtai parplaukė namo. Ešeris Velingamas, išdygęs su trigubai daugiau žmonių, žaibiškai sutriuškino mažesnį laivą. Bum bum, ir stiebai dingo. Bum bum, ir brigantinos2 priekyje patrankos salvės pramušė skylę.

      Istoriją jau vėliau papasakojo Azizas, į Jamaiką grįžęs Baltimorės kliperiu, kuris ištraukė juos iš jūros. Anglijos hercogas nesuteikė jos tėvui progos iššokti ir pareikalavo stoti į dvikovą priekiniame skęstančio laivo denyje.

      Kova tetruko minutę. Minutės užteko persmeigti tėvui vidurius.

      Emeraldė jautė, kaip akių kampučiuose tvenkiasi ašaros. Tėvas griebdavosi kalavijo, nuo kalavijo ir žuvo, tačiau kitados literatūra, klasika ir muzika jam buvo svarbesnės.

      Kai motina gyveno drauge su jais! Kai šeima dar buvo pilna. Kai Sent Kleras buvo namai, o Mariposa priklausė kitam šeimininkui.

      Nebėra. Seniai to nebėra.

      Visa skendi ilgesio ir pažado gelmėse. Ir gaubiama apgaulingos, apgaulingos vilties.

      Nuo tada teko tik grumtis.

      Emeraldė atsargiai padėjo knygą į lentyną ir atsistojo trokšdama išsklaidyti skausmingus prisiminimus, apsvarstė strategiją ir sukaupė stiprybę.

      1

      Egzekucijų vieta Londone, ant Taiberno upės, buvusio Temzės intako, kranto. (Čia ir toliau – vertėjos past.)

      2

      Brigantinà – lengvas dvistiebis burinis irklinis (XVI–XVIII a.) arba burinis (XVII–IX a.) laivas su tiesiosiomis burėmis ant priekinio stiebo (fokstiebio) ir įstrižosiomis ant užpakalinio (grotstiebio).

2

Brigantinà – lengvas dvistiebis burinis irklinis (XVI–XVIII a.) arba burinis (XVII–IX a.) laivas su tiesiosiomis burėmis ant priekinio stiebo (fokstiebio) ir įstrižosiomis ant užpakalinio (grotstiebio).