Norėk atsargiai. Vicki Lewis Thompson

Tačiau nors Suzana ir nenorėjo, Gregas ją traukė.

      Žinoma, ji dar galėjo išeiti. Teoriškai galėjo, bet jau buvo pakerėta, lyg elnė apakinta automobilio šviesų. Kai jis pasilenkė atsukti vandens vožtuvo po kriaukle, bicepsai sujudėjo. Suzana prisižiūrėjo judančių bicepsų sporto klube per du vakarus šią savaitę, kai buvo nusivilkusi ten su Tere, bet vaikinai sportuodami judino juos sąmoningai. Atsitiktinis, nesąmoningas krustelėjimas buvo daug seksualesnis.

      – Gal norėtumėte ko nors? – paklausė ji. – Vandens, kavos, limonado? – Prezervatyvo?

      – Ne, ačiū.

      Jis sėdėjo ant grindų ir ieškojo veržliarakčio įrankių dėžėje.

      Nuo to, kaip profesionaliai jis paėmė veržliaraktį, Suzana pajuto jaudulį skrandyje. Jos idealus meilužis tikrai turės tokias rankas kaip Grego – tvirtas, bet švelnias. Ji grožėjosi ilgais smailais pirštais ir juodais plaukeliais ant viršutinės plaštakų pusės.

      Gregas segėjo praktišką laikrodį – tokį galima nusipirkti vaistinėje, ant pirštų nebuvo nė vieno žiedo. Nieko keista, kad nėra žiedų, ypač žinant tai, ką papasakojo Terė. Jis – didelio miesto Don Žuanas, vyras, nenorintis jokių įsipareigojimų.