Verta geriausio. Joss Wood

vyriškumą. Jis būtų toks, koks ir turi būti vyras: stiprus, karštas ir vadovaujantis…

      – Tavo akyse tik ką mačiau mūsų bučinį. Dieve, jis buvo toks karštas, – suurzgė Makas ir Rorė pajuto ant lūpų jo saldų kvapą.

      – Negalime bučiuotis, taip negerai, – iškošė pro dantis ir suspaustas lūpas Rorė. Keturi žodžiai, o ji pasijuto lyg maratoną nubėgusi.

      Makas nenuleido akių, jei Rorė net nebūtų pastebėjusi, kaip aistringai jos blizga, jo geismą būtų išdavusi aiškiai juntama erekcija. Makas jos geidė… iš tiesų geidė. Aukštas, raumeningas, nuostabiai kvepiantis, žavingas… Kaip Rorė galėjo jam atsispirti?

      Sesers vaikinas, sesers vaikinas…

      Įrėmusi delnus jam į krūtinę ji stumtelėjo. Makas atsitraukė, bet pakėlęs ranką krumpliais perbraukė jai skruostą. Toks nekaltas veiksmas vos neįveikė jos pasipriešinimo ir jai teko abiem rankomis įsitverti spintelės, kad susilaikytų nepuolusi jam į glėbį, neapsikabinusi kojomis jo klubų ir neparagavusi to puolusio angelo lūpų.

      Pirmapradė aistra, beprotiškas geismas. Rorė abejojo, ar gerai, kad su juo būdama taip nesivaldo. Rangosi, kaista, jai trūksta kvapo… apima troškimas paminti apdairumą ir užsimiršti šioje akimirkoje. Ar tokia karšta reakcija į Maką reiškia, kad ji panašesnė į tėtį nei manė? Tfiu! To nebus, – nusprendė Rorė. – Baigta. Dabar.

      Ji pakėlė ranką.

      – Traukis.

      Makas žengė atbulas du žingsnius, dabar Rorė galėjo kvėpuoti. Pajuto, kaip sugrįžta sveikas protas. Makas susikišo rankas į kelnių kišenes ir susimąstęs pažvelgė į ją.

      – Tai buvo…

      – Neteisinga? Beprotiška? Sesers išdavystė?

      Makas susiraukė.

      – Taip toli neikime. Juk net nepasibučiavome.

      – Bet norėjome!

      – Tačiau to nepadarėme, todėl nekelkime per daug dramų.

      Makas pasiėmė alų, gurkštelėjo ir atsiduso. Staiga jis pakėlė galvą, Rorė išgirdo uždaromas lauko duris, tada – kaip sesuo nusispiria aukštakulnius. Ji stengėsi nutaisyti abejingą veidą, bet jautė, kaip kaltės ugnis apima smegenis ir širdį, kaip iš gėdos rausta oda.

      Mes iš tiesų nepasibučiavome, bet aš tikrai labai norėjau…

      – Ir tu čia, – eidama į virtuvę Šėja mestelėjo Makui.

      Rorė net susiraukė: sesuo nepriėjo prie Mako ir jo nepabučiavo. O juk taip darydavo kaskart jį pamačiusi, ir visai nesvarbu, ar išsiskyrę buvo prieš penkias minutes, ar prieš penkias savaites. Makas taip pat nepriėjo prie Šėjos. Jis tiesiog stovėjo nutaisęs neperprantamą veidą, kaip visada, kai norėdavo išvengti scenos.

      Bet scena tikrai bus – tai Rorė galėjo garantuoti. Tik nenumanė priežasties.

      Ji pažvelgė Šėjai į veidą. Atpažino tą išdavystės, sužlugdyto pasitikėjimo, skausmo ir pažeminimo išraišką. Dieve, ji atrodė priblokšta.

      – Kas, po velnių, dedasi, Makai?! – Šėjos klyksmas atsimušė į sienas.

      Rorės akys lakstė po kambarį. Iš kur Šėja galėjo sužinoti? Argi turi įsirengusi bute kameras? Rentgeną? O gal tai nuojauta?

      Makas pakėlė ranką.

      – Atleisk, Šėja, už viską. Nenorėjau tavęs įskaudinti.

      – Bet puikiai pasistengei, – Šėja riešu persibraukė per akis. – Tikrai yra lengvesnių būdų manęs nusikratyti, Makai. Nebūtinai reikėjo pažeminti per nacionalinę televiziją.

      Rorė pažvelgė į Maką, tada į Šėją. Gerai, gal tas pokalbis ir niekaip nesusijęs su bučiniu, kurio nebuvo.

      – Apie ką tu kalbi? Ką jis padarė?

      Šėja liūdnai nusijuokė.

      – Nematei?

      – Ko nemačiau?

      Šėja šaižiai nusikvatojo.

      – Na, tu, ko gero, vienintelis žmogus mieste ar net visoje šalyje, kuris to nematė!

      Šėja paėmė nuo spintelės pultelį ir spustelėjusi mygtukus įjungė televizorių. Kol ji bėgo per kanalus, Rorė žiūrėjo į Maką. Šis spaudė dviem pirštais nosies kuprelę ir atrodė apgailėtinai. Liūdnas, kaltas ir, jei nuoširdžiai, priėjęs liepto galą.

      – Šiandien sporto naujienose rodome įdomų reportažą, kaip „Mavericks“ centro puolėjas Makas Makaskilas buvo nutvertas atvirai kalbantis apie seksą, monogamiją ir karštas moteris.

      Rorė staiga pasuko galvą į ekraną. Buvo rodomas siužetas, filmuotas po varžybų. Kvinas, Keidas ir Makas sėdėjo prie stalo, uždengto „Mavericks“ logotipu. Rorė neišgirdo, ką tyliai pasakė Keidas, bet visi trys nusikvatojo.

      – Ta blondinė reporterė trečioje eilėje tikrai karšta, – prislopintu balsu vos girdimai tarė Kvinas.

      – O raudonplaukę matei? – taip pat tyliai paklausė Keidas. – Man raudonplaukės moterys patinka.

      – Tau visos moterys patinka, – Makas atsakė aiškiai ir garsiai, akivaizdu, kad įjungtas buvo tik jo mikrofonas.

      Po perkūnais…

      – Kaip ir tau. Kada pagaliau nutrauksi tuos santykius ir vėl sugrįši į žaidimų lauką? – paklausė Kvinas. – Neatrodo, kad taip jos supančiotas esi laimingas.

      – Nesu, tu teisus, monogamija užknisa, – atsakė Makas žiūrėdamas pro Kviną. Rorė atpažino šypsenėlę ir sužibusias akis. – Ta blondinė iš trečios eilės tikrai labai karšta.

      – Šėja irgi karšta, – priminė Keidas.

      – Taip, bet ji pakvaišusi. Be to, man tos aukštos, tvirtai sudėtos moterys nusibodo. Visai smagu būtų iškeisti į kokią smulkutę… Kodėl Vernonas rodo man užsičiaupti? – Tada pasigirdo keiksmažodžių pliūpsnis. – Mano mikrofonas įjungtas!

      Rorė žiūrėjo į Šėją, ši susmuko ant kėdės prie virtuvės stalo. Ji jau liovėsi verkusi ir dabar atrodė, kad bando nuo visko atsiriboti. Makas paėmė nuo spintelės švarką ir priėjęs atsistojo priešais Šėją. Atsitūpė norėdamas pažvelgti jai tiesiai į veidą.

      – Labai atsiprašau, kad apkalbėjau tau negirdint ir gailiuosi tave įskaudinęs, Šėja. Nenorėjau. Prisiimu visą atsakomybę už palaidą liežuvį. Ne pats gražiausias mano poelgis, labai atsiprašau.

      Šėja žiūrėjo tiesiai pro jį ir nieko nesakė, todėl jis lėtai pakilo, padėjo ant spintelės buto raktus. Rorė pažvelgė į palūžusią, beviltiškai liūdną seserį ir sugriebusi Maką už rankos ištempė jį į koridorių, jautėsi taip, kad pilkos jos akys turėjo žaibuoti.

      Kai jųdviejų žvilgsniai susitiko, jis kilstelėjo platų petį.

      – Juk sakiau, kad prisikiaulinau, – tarė.

      – Tai čia atėjai padėti ir man apsikiaulinti? – tėškė ji galvodama apie bučinį, kurio nebuvo, pyktis gniaužė gerklę.

      Makas sumirksėjo.

      – Tiki ar ne, bet toks niekšas nesu. Net nežinojau, kad čia būsi.

      – Ką tu sau galvojai, Makai? – nesveiko įtūžio apimta paklausė Rorė. Ji pyko dėl sesers, bet ir dėl to, kad pati ne mažiau pasitikėjo Maku. – Esi davęs ne vieną interviu, žinai, kaip veikia mikrofonai.

      – Po velnių, iš viso negalvojau!

      Rorei akyse pasirodė raudonos dėmės.

      – Tu