Nuogas Niujorkas. Jo Leigh

as skyrius

      Paskyra

       Bri Kingston

      Reklaminių tekstų kūrėjo padėjėja, BBDA, Manhatanas

      Studijavo reklamą ir madą Keiso vakarų universitete

      Gyvena Manhatane ♥ Vieniša, iš Ohajo

      Gimė kovo 22 d.

      *

      Bri Kingston Manhatane gyveno penkis mėnesius ir dvylika dienų. Tai jau trečias kartas, kai ji lankėsi Švento Marko bažnyčios rūsio virtuvėje, kur su dar šešiolika menkai pažįstamų moterų mainėsi šaldytais pietumis. Ją pakvietė Liusė Princ, kurią Bri pažinojo keturias dienas. Liusė mainuose nedalyvavo. Ji kartu su sužadėtiniu persikraustė į Bafalą ir atlaisvino išskleidžiamą kušetę, ant kurios Bri miegojo vieno kambario bute, kurį dalinosi su dar trimis merginomis. Septyni šimtai per mėnesį už nuomą – labai mažai. Deja, net viryklė neveikė.

      Iš tikrųjų tai jau šeštas apsilankymas virtuvėje. Jai leido ateiti į bažnyčios rūsį vakarą prieš mainus, kad paruoštų pietus. Šią savaitę – šešiolika porcijų vegetariškos lazanijos ir vidutiniškai aštraus mėsos troškinio, sudėtų į šildyti mikrobangų krosnelėje tinkamas dėžutes. Viskas paruošta išdalyti per dvisavaitinius mainus.

      Nors pirmą kartą išgirdusi apie šią bendruomenę nusistebėjo, Bri kamavo dvi bėdos, neatsiejamos nuo Manhatano svajonių: padorių vienišų vyrų trūkumas ir pinigų stygius.

      Ji numatė abu dalykus. Kadangi didžiąją dvidešimt penkerių gyvenimo metų dalį planavo pabėgti į Didįjį obuolį, perskaitė apie jį visus straipsnius, tinklaraščius ir knygas, dirbo studijų metais ir taupė pinigus kaip Skrudžas. Ji netgi turėjo atsidėjusi padorią sumą santaupų juodai dienai. Bri buvo nusiteikusi likti ilgam.

      Neįtikėtinai pasisekė, kad sužinojo apie pietų mainus. Keturiolika iš šešiolikos taip pat buvo vienišos, dirbo Ist Vilidže, visos žinojo, kur vyksta laimingos valandos, kur pigiausia drabužių valykla, kur neiti į pasimatymą, jei kuriai apskritai pasisekdavo tokį susiorganizuoti.

      Dar geriau – ji rado tikrų draugių Niujorke.

      – Dėmesio, damos! – Šanona Fidžerald, rusvaplaukė iš koto verčiančia suknele, kurią Bri iš karto pastebėjo, turėjo šūktelėti, kad atkreiptų visų dėmesį. Merginos stoviniavo aplink sustatytus stalus priešais save tvarkingai išrikiavusios pietus. Visos atsinešė šaltkrepšius su ledų paketais. Po akimirkos jos vorele tarsi elegantiškos fabriko darbininkės eis nuo krūvelės prie krūvelės – visos jaunesnės nei trisdešimties ir visos šią gruodžio dieną vilkėjo tamsiai. Visos, išskyrus Bri. Ji pasirinko geltonai juodą languotą sijoną ir švarkelį, kuriuos pasisiuvo pati. Bri toptelėjo, kad kostiumėlis labai tiktų Šanonai.

      – Ša, – tarė Šanona, ir po akimirkos kambaryje stojo tyla. – Dėkoju. Man kilo idėja, – pasakė ji.

      Tai buvo ne šiaip idėja. Bent jau sprendžiant iš to, kaip ji tai ištarė. Visi žodžiai buvo tarsi didžiosiomis raidėmis ir paryškintu šriftu. Kažkuo ketina nustebinti. Ne šiaip kokiu nauju receptu.

      – Toms, kurios čia naujokės, – Šanona linktelėjo į Bri pusę, – mano šeimai priklauso spaustuvė. Fidžeraldas ir sūnūs ties Dešimtosios aveniu ir Šiaurės penkiasdešimtosios gatvės kampu.

      Bri matė tą spaustuvę. Ji milžiniška.

      – Spausdiname mainų korteles. Daugiausia sporto, bet dabar jos sparčiai populiarėja. Menininkai ir nekilnojamojo turto agentai jas naudoja kaip vizitines korteles. O kur dar Saulėlydžio, Hario Poterio, Bado žaidynių… Ką tik baigėme milžinišką hiphopo kortelių užsakymą.

      Šanona stabtelėjo ir apsidairė aplink. Paskui nusišypsojo.

      – Tačiau niekas mainų kortelių nenaudoja tam, kam jos turėtų būti skirtos – mainytis vyrais.

      Bri sumirksėjo ir susižvalgė su geriausia drauge Rebeka Torp. Abi kilstelėjo antakius. Bri dar kartą pasidžiaugė, kad jiedvi su Rebeka, nepaisant akivaizdžių charakterio skirtumų, suartėjo jau per pirmuosius pietų mainus. Bri buvo iš mažo miestelio Ohajuje, kur turėjo didžiulę viduriniosios klasės šeimą. Rebeka buvo advokatė, vienintelis vaikas pasipūtusioje niujorkiečių šeimoje ir vadovavo vienam didžiausių labdaros fondų pasaulyje. Tačiau per pirmas penkias pažinties minutes jiedvi šį tą suplanavo ir apsikeitė telefono numeriais, o vakare susidraugavo Facebook ir LinkedIn bei spėjo daugiau nei valandą prakalbėti telefonu.

      – Įdomu, – kažkuriai tai ištarus Bri vėl sutelkė dėmesį į idėją ir intrigą.

      Kita paragino:

      – Tęsk.

      Šanona pakluso.

      – Prieš tris savaites buvau pasimatyme. Mano pusseserė pažinojo vyruką, kuris dirbo su kitu tokiu vyruku – žinote, kaip būna. Jis nuostabus. Tikrai. Susitikome restorane Monterone – žinojau, kad ten toks rizotas, kad liežuvį galima praryti – šiaip ar taip, jis gražus, turi gerą darbą, su kažkuo draugavo, bet prieš kelis mėnesius išsiskyrė. Tai buvo tikrai smagus aklas pasimatymas, vienas geriausių. Tačiau nebuvo to. – Rausvaplaukė atsiduso. – Jokios traukos. Abu supratome. Tačiau iš karto sumojau, kad jis puikiai sutartų su Džanise.

      Visų žvilgsniai nukrypo į Džanisę. Bri ją žinojo, bet ji buvo viena iš kelių, su kuriomis dar nespėjo artimiau susibičiuliauti. Ji buvo daili, aukšta, subtiliai pasidažiusi tamsiaplaukė.

      Džanisė išsišiepė.

      – Buvome trijuose pasimatymuose – jis fantastiškas. Net negaliu tuo patikėti. – Džanisė padėjo rankas ant stalo ir pasilenkė virš pačios pagamintų vištienos tortilijų. – Penktadienį susipažinsiu su jo mama.

      Patalpoje nuaidėjo Ooo.

      – Žinau, – vėl atsitiesdama tarė Džanisė. Nugara tiesi, veidas švyti. Atrodė taip, tarsi būtų laimėjusi ne tik rašybos konkursą, bet ir gavusi geriausią baigiamojo matematikos egzamino pažymį.

      Prakalbo Šanona:

      – Žinote, visos pažįstame vyrų, kurie malonūs, žavūs ir turi gerus darbus. Kurie nėra gėjai, užimti arba slapta susituokę. Sudėjus tai su mano šeimai priklausančia spaustuve gauname…

      Kaip Brodvėjaus spektaklis, – pamanė Bri. – Arba teleparduotuvė. Ji sulaikė kvapą laukdama, kol bus atskleista šlovingoji idėja.

      Šanona iškėlė rankas. Abiejose laikė po kortelę. Gražią žvilgančią kortelę. Mainų kortelę, vertą Heismano trofėjaus1.

      – Priekyje, – kalbėjo ji, – žinoma, nuotrauka. – Paskui ji apsuko rankas. – Kitoje pusėje – duomenys. Svarbi informacija.

      – Pavyzdžiui… – tarstelėjo Bri ir nustebo, kad tai nuskambėjo garsiai.

      – Visų svarbiausia, – pasakė Šanona, – santuoka, draugystė ar vienos nakties nuotykis.

      Moterys linktelėjo. Tai labai svarbu. Kiek skausmo gyvenime pavyktų išvengti žinant, kas yra kas. Kiekvienas turi savo vietą. Bri niekada nedomintų santuoka. Tikriausiai ir draugystė, nors tai nuo daug ko priklausytų. Bet vienos nakties nuotykis? Dieve, taip. Su atrinktu vaikinu? Būtų tobula. Tikras rojus merginai iš Manhatano.

      – Jo mėgstamiausias restoranas, – pridūrė Šanona, ir vėl pasigirdo visuotinis Aha. – Nors tokiai mergiotei kaip aš patinka ir aludė, kitos galbūt labiau mėgsta sušius. Dar yra jo aistra.

      Po šių žodžių stojo tyla, bet Šanona ją ištęsė, nors pati buvo nekantri.

      – Kaip ir aš, puikiai žinote, kad visi vyrai nori kalbėti apie save ir savo dalyką. Ne, ne apie tą dalyką. Turiu omenyje pagrindinį jų pomėgį. Žinote, apie Jankius, akcijų biržą, iPad arba filmus. Jei jūs palaikote Mets, nenorite įstrigti su makleriu. O gal ir norite, bet bent jau iš anksto tai žinosite. Ir galiausiai, – ištarė ji po dramatiškos pauzės, – esmė. Visiškas demaskavimas. Knarkimas man nė motais, bet jums gali trukdyti. Trauka – labai nepastovus dalykas. Tačiau visos nusipelnėme išgirsti nepagražintą tiesą. Google tokios informacijos nepateiks, tiesa?

      Vėl

1

Amerikietiško futbolo apdovanojimas (čia ir toliau – vert. pastabos).