Pasiryžęs laimėti. Jules Bennett

reiškia jūsų viešbučio pavadinimas?

      – Karališkasis briliantas. – Sema atidarė duris į erdvius tamsiai žalia ir skaisčiai balta spalvomis dekoruotus apartamentus. – Tikiuosi, jūs čia jausitės puikiai. Nors kambariai skirti jaunavedžiams, šiame aukšte tai vienintelis numeris ir jums niekas netrukdys. Čia yra didžiulė lova, sūkurinė vonia, baras su alkoholiniais gėrimais ir prieiga prie interneto.

      Peržengęs slenkstį Bredis susidomėjęs ėmė apžiūrinėti savo naująjį būstą, o Sema tuo metu galėjo apžiūrėti jį. Per gyvenimą jai teko sutikti daugybę vyrų, vilkinčių dalykiniais kostiumais, tačiau žvelgdama į plačią Bredžio nugarą ji neįstengė prisiminti nė vieno, ant kurio pagal užsakymą pasiūtas švarkas gulėtų taip nepriekaištingai.

      – Nuostabu, – ištarė Bredis, įvertinęs pro balkono duris atsivėrusį vaizdą. – Tiesiog gniaužia kvapą. – Ir atsisukęs į Samantą pridūrė: – Negaliu patikėti, kad šis kambarys nebūna užimtas ištisus metus.

      Sema taip pat įėjo į meilės kambarį ir jos akys nejučia nukrypo į didžiulę lovą su baltu plonu baldakimu, stovinčią ant specialaus paaukštinimo tolimiausiame kambario kampe. Ir tuojau pat jos vaizduotė nupiešė reginį, kaip šis seksualus ir neįtikėtinai gražus vyras guli joje visiškai nuogas, prisidengęs tik baltomis šiugždančiomis antklodėmis.

      Pažvelgusi į Bredį Samanta jo veide pastebėjo keistą šypsenėlę, tarsi jis būtų perskaitęs mintis, klaidžiojančias jos galvoje.

      – Taip, išties, bet mes stengiamės, kad jis būtų užimtas, – pasakė ji.

      – Gal galėtume drauge pavakarieniauti ir aptarti jūsų veiksmų planą?

      Apstulbusi, bet pamaloninta Sema papurtė galvą.

      – Bredi, aš tikrai dėkinga už pasiūlymą, tačiau negaliu su jumis vakarieniauti.

      – Ar todėl, kad nevaikštote į pasimatymus su viešbučio svečiais?

      – Ne, todėl, kad esu per daug užsiėmusi. – Nors dabar turėtų prisiekti, jog nesusitikinės su viešbučio gyventojais. Iki šiol toks klausimas jai dar nebuvo iškilęs.

      Bredis palenkė galvą į šoną.

      – Negi neturite laiko net pavalgyti? Tai gal aš galėčiau ateiti pas jus į kabinetą?

      Matyt, šis vyras nepratęs prie neigiamo atsakymo. Sema buvo beveik tikra, kad jam dar nėra atsakiusi nė viena moteris.

      – Dar kartą dėkoju, bet aš negaliu. – Sema pasuko prie durų, stengdamasi kuo greičiau pabėgti nuo jaudinančio jo kvapo ir veriančių akių, kol nepasidavė pagundai. Ji negalėjo savęs nepaklausti, kiek moterų pasidavė jo viliokiškam žvilgsniui. – Jeigu jums ko nors prireiks, prašom kreiptis.

      – Turiu prisipažinti, man kai ko jau reikia.

      Ji klausiamai pažvelgė į jį per petį.

      – Ko?

      – Jūs žinote, kuo aš vardu, o aš nežinau jūsų vardo.

      – Samanta Donovan, bet visi mane vadina Sema. – Ji liūdnai nusišypsojo ir pridūrė: – Aš vadovauju šiam viešbučiui.

      Samanta Donovan?

      Bredis visą laiką buvo įsitikinęs, kad šiam viešbučiui vadovauja vyras. Kaip galėjo nežinoti, kad jo pikčiausias priešas turi dukterį? Ir dar tokią nuostabią gražuolę.

      Iš švarko kišenės Bredis išsitraukė išmanųjį telefoną ir surinko brolio Keido numerį. Pasirodo, jis ne viską žino apie viešbutį, kurį ketina perimti, o tai nedovanotina. Po velnių, kodėl anksčiau nesužinojo tokios svarbios informacijos?

      – Sveikas.

      – Keidai, kodėl, po velnių, man niekas nepranešė, kad šio viešbučio valdytoja yra moteris? – Ragelyje stojo tyla. – Ko gero, tu ir pats to nežinojai? – paklausė Bredis.

      – Net nenutuokiau. Ar tu Kauajyje?

      – Taip. – Bredis stovėjo it prikaltas toje pačioje vietoje kaip ir prieš penkias minutes, kai Samanta išėjo iš kambario pritrenkusi jį stulbinama naujiena. – Ir tai dar ne viskas, nes mane į kambarį palydėjo pati Donovan. Aš maniau, kad senis Donovanas turi du sūnus, o ne sūnų ir dukterį. Negaliu tuo patikėti.

      – O kodėl ji pati lydėjo tave į kambarį? Negi jie neturi pasiuntinuko?

      – Ir man pasirodė keista. Ko gero, jie dar nenuleido rankų, bet tvarkosi pagal Stenlio nurodymus. – Įtarimai, kad jo pikčiausiam priešui nesiseka, džiugino Bredį. – Sema minėjo kelias priežastis, kodėl jai tenka dirbti už kelis darbuotojus.

      – Sema? – prunkštelėjo brolis. – Tu jau vadini ją mažybiniu vardu? Regis, tau pasisekė, kad nesusidūrei su jos dirgliu ir arogantišku broliu Mailsu.

      Staiga Bredžio protas nušvito.

      – Keidai, tu genijus. Paskambinsiu tau vėliau.

      Bredis išjungė telefoną, dabar jis buvo daug labiau patenkintas nei prieš kelias akimirkas. Jeigu nebūtų buvęs toks pritrenktas, tikriausiai būtų sugalvojęs šį planą prieš paskambindamas Keidui.

      Apsukti galvą šiai moteriai gali būti sunku, bet sunkumai Bredžio dar niekada nesustabdė. Jis nebūtų pasiekęs tokių aukštumų, į kokias jau užkopė, jeigu būtų vengęs rizikos.

      Kita vertus, jis nemelavo Samantai, kai sakė atvykęs čia dirbti. Jai nebūtina žinoti, kad jis ketina pašniukštinėti ir surinkti informaciją iš viešbučio darbuotojų, o galutinis jo tikslas – vienu smagiu mostu perimti šį viešbutį iš Stenlio Donovano.

      Taip kaip padarė pats Stenlis.

      Ilgus metus Stenlis Donovanas norėjo Lani Kaimano, bet kantriai laukė palankaus meto – ir sulaukė, kai Bredžio tėvui buvo diagnozuotas paskutinės stadijos plaučių vėžys. Bredis iki šiol negalėjo susitaikyti su tėvo mirtimi, bet reikėjo judėti į priekį. Tėvui nepatiktų, jeigu jis pasinertų į nenumaldomą sielvartą, jis norėtų, kad sūnus susigrąžintų tai, ką pasiglemžė Stenlis Donovanas.

      Nors Bredis nuoširdžiai gedėjo tėvo, kažkodėl jautėsi kaltas, kad kone visą laiką skiria verslui. Rūpindamasis savo reikalais pašaliniams jis atrodė kietaširdis. Tačiau giliai širdyje jautė – tėvas norėtų, kad jis padarytų viską, ką gali, ir susigrąžintų Lani Kaimaną.

      Bredis ketino atsiimti šį nuostabų kampelį iš to nuožmaus magnato Stenlio Donovano kaip galima greičiau. Jis atvyko čia turėdamas vienintelį tikslą: surinkti informaciją, kuria galėtų pasinaudoti griaudamas Donovano imperiją, ir neketino išvykti iš čia tuščiomis rankomis.

      Tačiau dabar savo tikslo jis sieks ne taip, kaip buvo sumanęs – nusprendė visą informaciją gauti tiesiai iš Samantos.

      Toks planas sulig kiekviena minute atrodė vis puikesnis. Mintis pasilinksminti su tokia seksualia varžove privertė jo širdį plakti smarkiau.

      Atvykęs į Kauajį Bredis nežinojo, ko gali tikėtis. Iš pradžių ketino pašnipinėti jaunesnįjį Donovaną, nes buvo įsitikinęs, kad jis vadovauja viešbučiui, bet dabar, kai žino, jog iš tikrųjų tas pareigas užima Samanta, Bredis kaip reikiant pasistengs. Tinka viskas – vakarienės, romantiški pasivaikščiojimai pajūriu, atsitiktiniai susitikimai akis į akį… Na, žinoma, ir gėlės. Argi ne visi romanai iš pradžių atrodo nekalti kaip ką tik nuskintas žiedas?

      Jis pasimėgaus viliodamas Samantą, suteiks malonumo ne tik sau, bet ir jai. Buvo patyręs ir iš tikrųjų ketino ją pamaloninti. O pirmiausia reikėjo sugalvoti, ką padaryti, kad galėtų būti kuo arčiau jos. Nes privalo surinkęs informaciją perimti šį viešbutį.