Australijos deimantai. Antra knyga. Yvonne Lindsay

ją gynė po žlugusių sužadėtuvių ir patirto pažeminimo. Labai palaikė Sonią pastaraisiais nelengvais mėnesiais. Danielė buvo jam už tai dėkinga. O dar už tai, kad sugrąžino Kimberlę namo.

      – Su Metu Hamondu, – atsakė ji. – Praeitą savaitę buvo pas mane užsukęs.

      Rikas įsisiurbė žvilgsniu jai į veidą.

      – Čia?

      Ji linktelėjo ir susizgribo, kad nereikėtų minėti paskutinio gauto užsakymo. Tiesa, Metas neprašė Nuotakos Rožės projekto laikyti paslaptyje, tačiau Blekstounai tikrai neims ploti katučių dėl prarasto palikimo dalies ir pakeisto žymių rausvųjų deimantų pavadinimo. Danielė tetroško, kad šis vakaras būtų nepakartojamas.

      – Ir kodėl Metui prireikė su tavimi pasimatyti, mažyle? – paklausė Rikas ir metė žvilgsnį į Džeradą.

      Danė dažnai jautėsi lyg būtų mažoji Riko sesuo.

      – Žinoma, dėl verslo, vyresnėli.

      Melsvos Riko akys sutvisko.

      – Tu tokia veikli verslininkė, Daniele – Hamondui reikėtų pasisaugoti, kad neliktų be apatinių kelnių.

      Danielės dėmesį patraukė vos matoma įtampa Džerado veide. Ar kada nors bus pamiršta ta prakeikta nesantaika? Žinoma, ji truko dešimtmečius, tačiau kodėl nauja karta turi dėl to kentėti? Ji vėl pasisuko į Riką.