Vedybų pasiūlymas. Fiona Brand

suskambėjo žadintuvas. Sara pabudo, tačiau kario žodžiai vis dar skambėjo ausyse: Būsi mano amžinai.

      Ji atsikėlė ir dar kartą išjungė žadintuvą. Pažvelgė pro langą – tokia pat nyki pilkuma kaip visada. Prie lovos ji laikė įjungtą elektrinį šildytuvą, todėl naktį nesušalo. Mergina giliai įkvėpė stengdamasi atpalaiduoti krūtinę kaustančią įtampą ir pajuto aštrų skausmą galugerklėje. Tarsi tas galingas vyras išties būtų pribloškęs ją savo aistra…

      Saros žvilgsnis užkliuvo už šeimos kronikos oriniais viršeliais, kurią vartė prieš miegą. Matyt, ji liko gulėti ant lovos krašto, o naktį nuslydo ant grindų. Tai buvo senąja prancūzų kalba surašytos ataskaitos, kurias Sarai atnešė nepaprastai išprusęs pusbrolis.

      Juose buvo aprašyta dramatiška istorija, nutikusi su Kamila de Valua – tolima Saros giminaite. Ši moteris, neva gyvenusi prieš aštuonis šimtmečius, privalėjo ištekėti už šeimos išrinkto vyro. Deja, Kamilos laivas patyrė katastrofą ir ji išsilaipino tolimoje Zahiro karalystėje. Čia susipažino su tos karalystės šeichu, kovose užgrūdinto tamplieriaus, ir už jo ištekėjo. Toji Kamila viską paaukojo dėl meilės ir galiausiai buvo labai laiminga. Ar tai gali būti tiesa?

      Sara susiraukė. Ji prisiminė šio ryto sapną ir stengėsi atgauti sveiką nuovoką. Ko gero, Kamilos de Valua istorija – Saros sapno pagrindas. Be to, prieš kelias dienas mergina apsilankė egzotiškosios Zahiro karalystės konsulate, ten apžiūrėjo senovinių dirbinių ekspoziciją ir išklausė paskaitos apie šalies kultūrą. Kai susiruošė išeiti, lauke prapliupo smarkiai lyti, o Sara kaip tyčia skėtį buvo palikusi namuose. Ji apsisuko, grįžo atgal į Zahiro konsulatą ir kaktomuša susidūrė su seksualiausiu pasaulyje vyru. Iš pradžių Sara nelabai suprato, kas vyksta.

      Jai iš rankų iškrito visos skrajutės, o žavus nepažįstamasis jas surinko nuo grindų, nusišypsojo ir ištiesė Sarai ranką. Panašu, kad tai tas pats vyras iš sapno.

      Prisiminusi kai kurias sapno detales Sara išraudo. Deginantis apkabinimas, aistringas bučinys… Deja, visa tai – tik sapnas. Sara Duval – senamadiška istorijos mokytoja. Ji niekada nepatirs tokios aistros…

      Kamilos de Valua atveju idiliška svajonė išsipildė, tačiau nedera pamiršti, kad ji turėjo didžiulį kraitį. Sara įsitikinusi: šeichas Kadinas niekada nebūtų vedęs paprastos merginos.

      Mergina atsisėdo savo jaukioje lovoje ir paėmė paslaptingus istorinius dokumentus, užrašytus senąja prancūzų kalba, taip pat kelis lapus su Kamilos pusbrolio atliktais vertimais į anglų kalbą.

      Lauke pūtė stiprus vėjas, negailestingai talžydamas langus ir medinį seno namo karkasą. Sara nusitraukė antklodę, įsispyrė į minkštas šlepetes, apsivilko chalatą ir priėjo prie lango. Išaušo dar viena ūkanota lietinga diena.

      Gatvę, kurioje gyveno Sara, gaubė tirštas pilkas rūkas. Lempos vis dar blausiai apšvietė tvarkingai pakirptas gyvatvores, baltai dažytas medines tvoras ir susiraizgiusių rožių kupstus. Šiame rajone namai buvo sustatyti vienas prie kito – praeiviams ir automobiliams būdavo sunku net prasilenkti. Čia gyveno vienišiai arba jaunos šeimos – tie, kurie neišgalėjo įsigyti erdvesnio būsto. Čionykščiai namai – neapsakomai nykūs: nei dailūs senoviniai, nei patogūs šiuolaikiški.

      Sara atitraukė užuolaidas, nuėjo į virtuvę ir išsivirė stiprios arbatos, paskui palindo po dušu, apsirengė ir susiruošė į darbą. Jos virtuvė buvo labai maža, joje tik būtiniausi daiktai. Išties, tokia buitis nė iš tolo neprimena romantiškos kasdienybės tolimojoje Zahiro karalystėje!

      Sara gurkštelėjo karštos arbatos ir pažvelgusi į didžiulio lango stiklą pamatė savo atspindį. Mergina įdėmiai išstudijavo savo išvaizdą: bjaurus kuodas viršugalvyje, jokio makiažo, storas chalatas… Išsyk nusprendė, kad atrodo pavargusi ir… nuobodi.

      Pagalvojusi apie savo amžių – jai jau dvidešimt aštuoneri – Sara susiraukė. Ji nebėra paauglė, spindinti jaunatvišku grožiu. Tiesa, nėra ir bjauri. Jos akys mėlynos, oda – šviesi, tamsūs plaukai – tiesūs ir tankūs. Atrodo, dar nėra senėjimo ženklų.

      Kitą mėnesį Sarai Duval sukaks dvidešimt devyneri. Dar po metų – jau ir trisdešimt.

      Mergina giliai atsikvėpė. Pagalvojusi apie artėjančią sukaktį įsitempė ir sunerimo. Laikas negailestingai bėga, o ji taip ir nesurado tikrosios meilės. Sara troško ne tik ištekėti, bet ir patirti nuoširdžius jausmus.

      Tokios mintys Sarą išgąsdino. Greičiausiai tai nėra atsitiktinumas, kad ji vis dar be poros. Pati Sara yra problema. Galbūt ji turi bjaurių charakterio bruožų? O gal vyrams įtarimą kelia istorikės išsilavinimas? Lyg to būtų maža, Sara dar ir labai senamadiška. Įsitikinusi, jog meilė – būtina sąlyga seksui. Su tokiu požiūriu neįmanoma suvilioti jokio vyro.

      Ji jau dusyk buvo susižadėjusi. Abu kartus nesėkmingai. Pirmasis sužadėtinis, Rodžeris, norėjo pasimylėti su Sara po oficialių sužadėtuvių, tačiau mergina nesutiko. Taigi vaikinas ją paliko.

      Antrą kartą įvykiai klostėsi šiek tiek kitaip. Kelis mėnesius Sara susitikinėjo su Marku, tos pačios mokyklos mokytoju. Jai atrodė, jog Markas mielai laikosi skaistybės įžadų. Deja, vestuvių dienos rytą mergina sužinojo, kad Markas jai neištikimas. Jungtuvės taip ir neįvyko. Nes pastaruosius keturis mėnesius jos sužadėtinis palaikė intymius santykius su žavia blondine.

      Sara niekada neleisdavo, kad skausmas ją sužlugdytų, todėl po iširusių sužadėtuvių visa galva pasinėrė į darbą ir užsimiršo.

      Tačiau šeimos kronikoje aprašyta istorija ir jausmingas sapnas Sarą paveikė. Ji negalėjo išmesti iš galvos minties, jog metai negailestingai bėga. Pabudusi iš sapno jautėsi nuostabiai, deja, tikrovė yra visiškai kitokia. Sara pasijuto stovinti ant bedugnės krašto.

      Jai reikia pabandyti dar kartą. Sara troško mylėti ir būti mylima. Nesvarbu, baigsis tai vestuvėmis ar ne, ji norėjo patirti gaivališką aistrą. Tik ar ji pasiryžusi sulaužyti visas taisykles? Taip, nes pavargo laukti ir tikėtis. Ji privalo rizikuoti ir suvilioti dėmesio vertą vyrą.

      Tokį kaip tas, su kuriuo susidūrė Zahiro karalystės konsulate.

      Sara užsimerkė ir gurkštelėjo atvėsusios arbatos. Anksčiau ji buvo linkusi į kraštutinumus: norėjo visko arba nieko. Pati nepajėgė suprasti, kaip tokia tapo. Galbūt jai trūko emocinio saugumo? Juk augo be tėvo, jis labai retai užsukdavo su ja pasimatyti. O gal Sara pernelyg jausminga iš prigimties? Ji niekada nesitenkino likučiais, troško visko arba nieko.

      Santykiams su senienų pardavėju ir mokytoju buvo lemta žlugti. Daugiau Sara su niekuo nesusitikinėjo, nebandė eksperimentuoti.

      Ji tvirtai sukando dantis. Jeigu nori ištekėti ir susilaukti vaikų, privalo pakeisti požiūrį ir tapti laisvesnė. Kitaip tariant, pasikeisti pati. Pavyzdžiui, ryžtis vienos nakties nuotykiui. Tai būtų puiki pradžia.

      Juk laikas bėga. Sara po truputį sensta.

      Mergina padėjo puodelį ant stalo ir išsileido plaukus. Panėrė pirštus į ilgas švelnias garbanas ir nusišypsojo. Plaukai siekė liemenį, o palaidų plaukų šukuosena ją darė ypač seksualią. Sara lengviau atsiduso – dar ne viskas prarasta. Atrodo, ir jos kūnas gana patrauklus.

      Atsirišusi chalatą numetė jį ant grindų. Liko su siaubingais rožinės medvilnės naktiniais marškiniais. Ar tik ne panašius naktinius vilkėdavo ir Saros senelė? Žinoma, jie puikiai tinka, kai už lango pučia stiprus vėjas, o tu guli lovoje, gurkšnoji karštą šokoladą ir skaitai knygą. Bet, nepaneigsi, tai beformė drapana.

      Tiesa, Saros figūra buvo daili: apvalios krūtys, plonas liemuo ir ilgos kojos. Ji mėgo vaikščioti, todėl buvo nesunku palaikyti gerą formą.

      Nupurtė drebulys, vėl susisupusi į chalatą Sara pasuko link drabužinės. Uždegė joje šviesą ir apžiūrėjo apdarus, kuriuos buvo įsigijusi medaus mėnesiui su Marku.

      Prisiminti