Jausmų uždanga. Regina Kyle

maniau, kad esi Honkonge, – ji stovėjo kaip įbesta, baimindamasi, jog jam priartėjus ištirps nuo karščio.

      – Seki mano gyvenimą? – Kai ji nepaspaudė jam rankos, jis nerūpestingai įsikišo ją į džinsų kišenę. – Jaučiuosi pamalonintas.

      – Sunku nesekti, visi apie tave rašo.

      – Itanas nieko nesakė? – pertraukė Tedas šypsodamasis visu savo raukšlėtu veidu ir patapšnojo režisieriui per petį. Itanas mestelėjo jam perspėjantį žvilgsnį, tačiau šis tik persibraukė ranka žaviai žilstelėjusius plaukus ir, lyg niekur nieko, tęsė: – Jis įtikino mus šiam moderniojo Stenlio Kovalskio8 vaidmeniui parinkti būtent Niką. Net paprašė atidėti perklausą iki jo filmavimo pabaigos.

      – Puiku, – tarė Holė, įkaitusi iki raudonumo.

      Itano kakta nuriedėjo prakaito lašelis ir jo Adomo obuolys nervingai virptelėjo.

      – Staigmena.

      TREČIAS SKYRIUS

      Nikas pasijuto skolingas Itanui Felpsui butelį brangaus viskio už tai, kad stovi priešais savo ankstyvosios jaunystės laikų fantazijų objektą – dabar suaugusią Holę

      Nelson.

      Deja, jo fantazija nenorėjo su juo turėti nieko bendro, ji nusistvėrė režisierių ir nusivedusi jį į šalį kažką pašnibždomis įnirtingai aiškino. Kartkartėmis Niko ausis pasiekdavo jų pokalbio nuotrupos: ką tu sau, po galais, galvojai? ir tik per mano lavoną.

      Panašu, kad jųdviejų susitikimas ir jai buvo netikėtas. Tačiau mažiau džiaugsmingas.

      Nikas pasinaudojo proga netrukdomas ją apžiūrėti. Holės drabužiai buvo gana provokuojantys, makiažas ryškus, plaukai tiesūs ir sušukuoti į šoną, o gilioje palaidinės iškirptėje buvo matyti griovelis tarp minkštų saldžių krūtų. Tačiau po visais šiais dizainerių drabužiais ir makiažu Nikas sugebėjo įžvelgti pažįstamą mergaitę, žinoma, dailiai užaugusią, bet vis dar tą pačią Holę, veriančiomis žaliomis akimis.

      Ji pabaksnojo pirštu Itanui petį, norėdama pabrėžti savo aistringą pareiškimą, ir jos krūtinė sulingavo. O taip, ji tikrai užaugo. Bet ką čia veikia? Atrodė, kad juodu su režisieriumi – geri pažįstami. Gal ji jo asistentė?

      Nikas prisėdo prie stalo ir pasiekė įsipilti vandens iš ąsočio. Pasilenkus jo akis užkliuvo už scenarijaus viršelio.

      H. N. Rajan.

      Staiga jam nušvito protas, kad Tedas pristatė ją kaip Holę Rajan. Scenarijaus autorė – Holė, Holė Nelson Rajan.

      – Gal susėskime ir eikime prie reikalo, – aštrus Džuditos Bruklino akcentas grąžino Niką į dabartį. – Kolina, – tęsė ji, atsisukusi į tarpdury pasirodžiusią dailią blondinę, – gal atnešk Holei scenarijaus kopiją, kad ji galėtų…

      – Perskaityti žmonos dialogą, – užbaigė Tedas. Džudita susiraukė ir atsitraukė su kėde kuo toliau nuo vyro. – Puiku.

      – Žinoma. – Blondinė dingo ir netrukus sugrįžo su scenarijumi. – Prašom, ponia Rajan.

      Velnias.

      Ji ištekėjusi. Vienas iš karščiausių jo paauglystės fantazijų objektų, mažoji mieloji Holė Nelson, yra ponia Holė Rajan. Žmona. Dramaturgė. Galbūt netgi motina.

      Po velnių tą Tony ir Spilbergo filmą, jis tikrai nemanė sugebėsiąs kelis mėnesius dirbti Holės pašonėje, nuolatos jos slapčia trokšdamas. Gal net ir ne taip slapčia, – pamanė sau. Nikas stebėjo ją nusišypsant Kolinai ir apsilaižant lūpas. Šitoks erotiškas vaizdas jį kaip reikiant sujaudino.

      Nikui šis vaidmuo buvo sudėtingas dėl dviejų priežasčių: jis seniai bebuvo užlipęs ant scenos ir kentėjo nuo disleksijos, tad norėdamas gerai pasirodyti turėtų labai susikaupti, tačiau įtarė, jog Holės buvimas šalia – ir vis dėlto tokios nepasiekiamos – nuolatos jį blaškytų.

      Jis žvilgtelėjo į šalia sėdintį Garetą. Nėra kitos išeities, jo agentas privalės kaip nors susitaikyti su nusivylimu.

      – Nikai, – Itanas atsisėdo priešais. – Kaip suprantu, judu su Hole – seni pažįstami. – Itanas piktai dėbtelėjo į kairėje sėdinčią Holę. Ji atsakė tuo pačiu ir, Nikas buvo šventai tuo įsitikinęs, įspyrė režisieriui po stalu. Kokie santykiai juodu sieja?

      – Taip, mudu abu užaugome Stoktone, Konektikuto valstijoje. – Kvailas sportininkas ir meilutė klasės pažiba. – Netoli Niu Heiveno.

      – Na, – tarė Tedas. – Tuo tik geriau, – jis nutilo ir dramatiškai nužvelgė aplink stalą susėdusius svečius. – Pradėkime nuo antrosios pirmojo veiksmo scenos, ginčo prie vakarienės stalo.

      Holė nuraudo ir nudūrusi akis ėmė įnirtingai versti puslapius.

      – Žinoma.

      Po velnių, ir kaip jam išsikapanoti iš šitos situacijos?

      – Tedai, tiesą pasakius, aš…

      – Nikai, – pertraukė jį Garetas, – su didžiausiu malonumu…

      – Aš noriu pasakyti, – tarė šis, grėsmingai nužvelgęs agentą, – kad labai gailiuosi sugaišinęs jūsų laiką, tačiau manau, kad šis darbas ne man. – Jis atsistojo palikęs scenarijų ant stalo ir žvilgtelėjo į Holę paskutinį kartą. Po galais, ji atrodo puikiai. Nikas troško ją suvalgyti, pradėtų nuo lūpų… – Buvo malonu tave pamatyti, Hole. Sėkmės… gyvenime.

      Jis išėjo pro duris, palikęs Garetą žerti apgailestavimų ir atsiprašinėti netikėto Niko pareiškimo nustebintų teatralų. Vyrukas galėjo pasigirti apsukrumu, tačiau net ir jis nebūtų sugebėjęs pakeisti Niko sprendimo. Jam tiesiog reikės pasitelkti tą savo apsukrumą ir surasti kitokį būdą padaryti įspūdį Spilbergui, pageidautina, be dėmesį blaškančios – ir ištekėjusios – Holės Nelson Rajan pagalbos.

      – Ne, ne, tūkstantį kartų ne! – likusi viena su Itanu Holė mynė po ištuštėjusį susirinkimų kambarį.

      Šis sėdėjo prie stalo rankomis susiėmęs už galvos.

      – Girdėjai, ką sakė Tedas ir Džudita, – be Niko nebus spektaklio. Be jo parašo po sutartimi, teatro rėmėjai nemokės nė grašio.

      – Kodėl Nikas? – suinkštė Holė. – Ar negalime paprasčiausiai surasti kitos žvaigždės?

      1

      Denzelis

8

T. Viljamso pjesės „Geismų tramvajus“ personažas.