Santjago meilė. Kim Lawrence

Tiesiog norėjosi atsipalaiduoti ir pravėdinti galvą po bemiegės nakties, kurią ji praleido vienumoje – nors ir medaus mėnesio apartamentuose. Girdėjo gandus, kad jau dabar visi kambariai tame penkių žvaigždučių viešbutyje rezervuoti visam sezonui.

      Visai suprantama, kad tada Lili galvojo apie savo vyrą, kurio nebuvo šalia. Ji jaudinosi, nes Gordonas neatsakė į jos skambučius, nors prieš dieną pranešė negalįs atvykti: pablogėjo reikalai darbe ir todėl turėjo palikti ją oro uoste vos prasidėjus atostogoms.

      Gordonas niekada nesužinos, kad įsižeidusi Lili nusprendė atostogas šiame nuostabiame Ispanijos kampelyje paversti pačiomis geriausiomis. Ji užsisakė ekskursiją į nepakartojamą Renesanso dvasia alsuojantį Baesos miestelį ir nuo tada tiesiog įsimylėjo Andalūziją.

      Gidas aistringai žėrė istorinę informaciją, todėl Lili ne iš karto pastebėjo, kad į ją žvilgčioja vidutinio amžiaus turistų porelė. Šortų ir akį rėžiančių marškinėlių minioje ji atpažino Gordono bendradarbį su žmona. Lili neaiškiai prisiminė, kad buvo sutikusi juos keliuose firmos vakarėliuose.

      – Sveiki, Matai… Zuzana, – ištarė nustebusi.

      Jie apsikeitė nereikšmingomis frazėmis apie tokį mažą pasaulį ir bendrus pažįstamus. Vyriškis apsižvalgė ir nustebęs paklausė:

      – Ar Gordonas ne su jumis?

      – Ne, negalėjo ištrūkti iš darbo.

      Jei vyras atostogautų kartu, tai Lili jokiu būdu nebūtų pasiekusi Baesos. Gordonas manė, kad prabangus viešbutis ir taip gerokai paplonino jo piniginę, ir nė už ką nebūtų sutikęs keliauti po Andalūzijos alyvmedžių giraites ir žaliąsias kalvas.

      – Nieko keista, – sutiko vyriškis. – Matyt, turi atsidėti naujajam projektui. Negalėjau patikėti gandais, kad jis išeina iš darbo. Prisipažinsiu, laikau Gordoną pastoviu žmogumi. Jis toks kaip ir aš.

      Kažkokios antgamtinės jėgos padėjo Lili išlikti ramiai ir net nusišypsoti.

      – Ir aš taip manau, Matai.

      – Galiu lažintis, kad jį perkels į aukštesnes pareigas.

      Lili linktelėjo.

      – Taip, jis minėjo, – Lili pagalvojo, kad tai vienas iš tų nedaugelio dalykų, apie kuriuos Gordonas jai pasakojo.

      – Tikėkimės, kad jam pasiseks. Kartais verta rizikuoti, – Matas žvilgtelėjo į kitą aikštės pusę. – Ar tik ne jūsų grupė išeina?

      – Taip, mano. Malonu buvo su jumis pasimatyti.

      Keliais žodžiais Gordono bendradarbis atvėrė Lili akis: jos santuoka yra visiškas nesusipratimas. Matas atsisveikindamas džiaugsmingai pridūrė:

      – Perduokite linkėjimus Gordonui, aš linkiu jam sėkmės.

      Jam tikrai jos prireiks, kai susitiksime, – pagalvojo Lili ir nuoširdžiai nusišypsojusi pažadėjo:

      – Būtinai.

      Žinoma, ji ir anksčiau jautė, kad jų santuokai kilo pavojus, tačiau nemanė, kad yra dėl ko rimtai būgštauti. Mano vyras gyvena dvigubą gyvenimą?Po galais, ką jis sumanė?

      Pasitaikius pirmai progai Lili atsiskyrė nuo grupės ir susirado prieglobstį nuostabioje, gėlėse skendinčioje miesto aikštėje. Įsitaisiusi jaukioje kavinukėje užsisakė puodelį kavos, bet persigalvojo ir neryžtingai paprašė vyno. Padavėjas atnešė visą butelį.

      Sėdėjo gurkšnodama raudoną sodrų vyną ir svarstė, ką daryti. Juk moteriai, patekusiai į tokią padėtį, reikia turėti veiksmų planą.

      Galėtų pereikvoti kredito kortelės limitą – Gordonas tikrai apsiverktų. Tai būtų saldus kerštas, nes vyras labai tausoja savo piniginės turinį – tiesą sakant, pinigai – jo gyvenimo prasmė!

      Buvo kilusi mintis išsiaiškinti akis į akį. Sėsti į lėktuvą ir grįžus namo pateikti vyrui ultimatumą: jei jis nori būti kartu, tegul viską paaiškina. Bet ar verta dabar aiškintis, kai pati nėra tikra, ar nori išsaugoti santuoką.

      Lili ir toliau galėjo trumpinti jo dievinamo dizainerio siūtų kostiumų rankoves, aukoti butelį vyno bažnytinei loterijai… Bet ne, tai jau daro kitos, dar iki jos apgautos pavyzdingos žmonos. O gal visai ne čia šuo pakastas? Gal jos įtarimai nepagrįsti ir jokia kita moteris čia nėra įsipainiojusi?

      Kurgi ne, juk iki šiol Gordonas buvo ištikimas, – pagalvojo sarkastiškai.

      Lili audė mintį pasimylėti su pirmu pasitaikiusiu žaviu vyriškiu. Taip galėtų atkeršyti Gordonui. Ji žinojo, kad tokiais minčių vingiais ją vedžioja vynas, bet buvo malonu jaustis drąsiai ir savarankiškai. Ji nenorėjo būti auka.

      Butelis ištuštėjo, o ji vis dar nebuvo nusprendusi, ko imsis. Paslaugus kavinės padavėjas pasisiūlė iškviesti taksi. Lili paprašė sąskaitos.

      Dienos įvykių įaudrinta ir apgirtusi Lili išmiegojo visą popietę, bet naktį kankinusi nemiga turėjo ir kitą priežastį – visas mintis apie jos paslaptingąjį sutuoktinį ir jo naująją veiklą užgožė tamsaus gymio dailių veido bruožų nepažįstamojo paveikslas. Lili beveik neabejojo, kad jis garbingas vyras.