Savaitė dviese. Carly Phillips

jis.

      Nustebinta jo tono ji atsisuko ir pažvelgė į jį. Akys atrodė patamsėjusios – padūmavusi pilka virto medžio anglies juodumu. Spalva tik pabrėžė jo skruostikaulius ir griežtas lūpų linijas, virtusias brūkšneliu.

      – Dabar pat.

      Jis nekantriai įbruko jai rankšluostį.

      – Kitaip neatsakau už savo veiksmus.

      – Klausau, pone.

      Jos žvilgsnis nuslydo jo liemeniu ir išdavikiškai aptemptais džinsais. Pražydo moteriškas pasitenkinimas. Reikės labiau pasistengti. Šią akimirką ji liovėsi savęs gailėjusi. Šitas vyras jos geidė ir ji neketino likimo tampyti už ūsų.

      Samanta neskubėdama apsivyniojo rankšluosčiu. Paliko tik meilų tarpelį tarp krūtų.

      – Jau, – koketiškai šypsodamasi pranešė ji.

      Vyras atsakė dejone.

      – Turime nedaug laiko, – suniurnėjo jis.

      Samanta sunkiai atsiduso.

      – Tikrai? – drebančiu balsu paklausė ji. – Turite omeny, dabar?

      Samanta nurodė, kur paliko automobilį, ir padavė nepažįstamajam raktelius. Galų gale ji apsivilks švariais drabužiais ir jį suvilios. Tačiau jo atsakingumas išmušė ją iš vėžių. Samantos fantazijos neatitiko realybės. Ji pasijuto kaip po šalto dušo.

      Tik dabar ji susivokė, jog visiškai nepažįsta šio vyro. Samanta jau pasimėgavo dušu. Suprato, kad jos viltys suvilioti vyrą žlugo. Nuo tokios minties ji vėl įsitempė, o ankstesnio ramumo kaip nebuvę.

      Vis dėlto, kai jis ištiesė ranką, Samanta įdėjo į jo šiltą didelį delną savąją. Prisilietimas suteikė jai tokį kūnišką malonumą, kokio net negalėjo įsivaizduoti. Jei ir toliau nesiliaus galvoti, kas laukia, susmuks tiesiog ant grindų. Dideli pirštai lengvai apkabino jos rankelę. Tie pirštai neabejotinai gali suteikti didžiulį malonumą.

      – Taigi? – paklausė jis.

      – Kas taigi?

      Samanta tikrai nežengs pirmojo žingsnio. Ji nerimastingai apsilaižė, o vonios kambarys dėl šio vyro, regis, dar labiau sumažėjo.

      – Gal galime tai padaryti anksčiau nei šis kambarys virs pirtimi?

      Panašu, kad nepažįstamasis neketino gaišti laiko preliudijai.

      – Nemanau…

      – Viešpatie šventas. Nenorite būti pirma, tai pradėsiu aš. Esu vardu Makas, – prisistatė stipriai spausdamas jai ranką. – O kuo jūs vardu?

      2

      Makas stovėjo vonios kambarėlio tarpduryje negalėdamas patikėti, kad įsibrovė net neįspėjęs. Išgirdęs dūžtant stiklinę pamanė, jog ji išvydo kokį nors graužiką. O ji stovėjo pusnuogė ir taip spoksojo į jį, lyg Makas būtų pasikėsinęs į jos garbę. Turint omeny, kur ji stovėjo ir kaip atrodė, išties nedaug trūko.

      – Kuo aš… vardu? – apstulbusi pakartojo Samanta ir tankiai sumirksėjo.

      – Taip. Mieloji, juk sušalote, – patikslino jis ir nužvelgė sužvarbusią moterį. Jo žvilgsnis nejučia nukrypo į nepažįstamosios krūtinę, pridengtą kilpiniu rankšluosčiu. – Todėl nepažeisite etiketo, jei pasakysite savo vardą.

      Moteris skaisčiai nuraudo.

      – Sem… – prisistatė ji ir lyg kažką svarstydama nutilo. – Tiesiog Sem.

      Ji neištraukė rankos iš jo delno ir jis nykščiu švelniai glostinėjo jos pirštus. Moteris neprieštaravo, o gal tiesiog nieko nepastebėjo iš susijaudinimo. Kad ir kaip būtų, Makui patiko jausti jos ranką savo delne.

      – Sem. – Jis mintyse žaidė su jos vardu, skanavo lūpomis. Prisiminė pūpsančius spenelius po balta palaidine. Mintyse iškilo ir tobuli, rausvi sėdmenų apskritimai. Toks vyriškas vardas jai visai nederėjo, todėl jis tik papurtė galvą.

      – Man to nepakanka. Ar tai Samantos trumpinys? – pamėgino atspėti jis. Moteris triukšmingai iškvėpė.

      – Taip. Bet man šis vardas nepatinka.

      Jis nusišypsojo. Nors ir nesuprato viešnios, pajuto jai simpatiją.

      – Ar neprieštarausite, jei paklausiu – kodėl?

      – Atvykau pailsėti ir labai noriu pamiršti žmones, kurie mane taip vadina… Bent savaitę.

      Tokia pat bėglė kaip ir jis. Makas puikiai suprato poreikį pasprukti nuo gyvenimo, darbo ir žmonių, kurie karaliauja tame pasaulyje. Šeima buvo jo užuovėja, bet ji netiko, kai reikėjo trumpos atokvėpio minutėlės. Dėl savo vyro darbo jo sesuo apsigyveno už kelių valandų kelio, o gimus pirmajam anūkui mama išsikėlė iš viešbučio, kad būtų kuo arčiau Keitės. Taigi jo šeima nebebuvo po ranka, įskaitant ir kūdikį, kurį matydavo daug rečiau, nei būtų norėjęs, tad Makas ėmė jausti augant nerimą. Regis, ir pats užsimanė galų gale vesti bei surimtėti.

      Bet kol kas smuklė atrodė vienintelė ir geriausia vieta pasislėpti. Jis sužiuro į moters ranką, kurią tebelaikė. Įdomu, ar toli ji ketina bėgti? Ir nuo ko?

      – O kas bus po savaitės? – pasidomėjo Makas.

      Ji tik gūžtelėjo pečiais.