Kitos išeities nėra. Lori Wilde

jam, kad viskas bus gerai, tačiau nesitikėjo karščio bangos, sukilusios nuo prisilietimo, ir žemo, kimaus vyro aiktelėjimo, kuriuo jis jai atsakė.

      Tara greitai nuskuodė, jos širdis padrikai tuksėjo. Ji taip skubėjo, kad strimgalviais atsitrenkė į vieną iš darbininkų. Vyrukas nejučia sugriebė ją už liemens.

      – Neskubėk, meilute. – Vyruko krūtinė buvo kieta it siena, jis turėjo Tomo Seleko ūsus ir raudoną skarą, apvyniotą ant plikės. – Ar kas nors dega ir aš apie tai nieko nežinau?

      – Mes turime mažai laiko, – atsakė Tara. – Reikia paskubėti.

      – Tuoj patikrinsiu savo stebuklingąjį laikrodį. – Darbininkas apsimetė žiūrįs į įsivaizduojamą laikrodį ant riešo.

      – Ir ką?

      – Jis rodo, kad tu nedėvi apatinių.

      – Taip, aš be apatinių, – pratrūko Tara, paskui per vėlai suprato, kad užvedė kvailą temą. Ak, kaip ji galėjo būti tokia naivi?

      Jis dar plačiau išsišiepė ir vaizdžiai pakratė įsivaizduojamą laikrodį, paskui prispaudė jį sau prie ausies.