Название | Visos naktys tinka? |
---|---|
Автор произведения | Serena Bell |
Жанр | Зарубежные любовные романы |
Серия | Aistra |
Издательство | Зарубежные любовные романы |
Год выпуска | 2016 |
isbn | 978-609-03-0015-2 |
– Man sakė, kad jei nesusitvarkysiu, į turą vietoj manęs paims mano antrininką. Regis, tu esi ta įvaizdžio konsultantė.
Heiven šyptelėjo.
– Tikrai taip.
– Panašu, kad tavo darbas tau puikiai tinka.
Markas nebuvo pirmas tai pastebėjęs klientas, tačiau dar niekas nėra to pasakęs taip agresyviai. Daugelis tai pripažindavo su apgailestavimu. Kita vertus, nei vienas Heiven klientas nebuvo nufotogafuotas su penkiomis nuogomis moterimis ir daugelį kartų išprašytas iš elitinių Niujorko vakarėlių.
– Vadinasi, tau su manimi nepatinka?
– Apie ką tu: šitą restoraną ar tai, kas mūsų laukia?
Heiven norėtų su Marku pabendrauti intymesnėje aplinkoje. Vaje, ji jau spėjo apie tai pagalvoti? Bet juk Markas Vebsteris visiškai ne jos skonio, kad ir koks gundantis jo kūnas.
– Omenyje turėjau tai, kas mūsų laukia.
– O kas apmokės sąskaitą?
Heiven to ir tikėjosi.
Moteris ilgai svarstė, ar dirbti su Marku, nes žinojo: šis vyras bus tikras galvos skausmas. Ji tarėsi su kolegomis, kuriems taip pat buvo pasiūlyta konsultuoti buvusią popžvaigždę. Kai kurie įtikinėjo, kad tai galimybė Heiven pelnyti dar didesnę šlovę – ypač po sėkmingo darbo su Amanda Gil ir vakarėlių ikona Selina Kar. Kiti perspėjo, kad dirbti su kylančia žvaigžde, turinčia kūrybinio potencialo, yra viena, o visai kas kita imtis vyro, kuris beveik prieš dešimtmetį virto zombiu.
Heiven galiausiai sutiko, tikėdamasi ateityje užmegzti svarbių kontaktų. Ji jau kelerius metus stengėsi susipažinti su grupės vadybininku. Jei prikels Marką, turės daugiau galimybių tai padaryti.
O jei nepavyks… Na, bet dabar nederėtų apie tai galvoti. Heiven ilgai svarstė, tačiau galiausiai sutiko.
– Aš sumokėsiu, – nuolankiai tarė Heiven. Bendrauti su Marku – lyg prijaukinti šunį. Jei neparodysi susijaudinimo, viskas eisis kaip iš pypkės.
Netrukus prie jų stalelio išdygo padavėjas ir nekreipdamas dėmesio į Marko drabužius pasiteiravo:
– Ar galėčiau pasiūlyti išgerti?
– Turite alaus?
Padavėjas išvardijo restorane parduodamas alaus rūšis ir Markas vieną jų pasirinko. Heiven užsisakė gazuoto vandens su citrinomis.
– Galbūt jums reikia daugiau laiko?
– Taip, – atsakė Heiven. Markas net nepavartęs valgiaraščio įsiterpė.
– Noriu kokio mėsos gabalo.
– Turime puikų jautienos muštinį…
– Tinka.
Heiven užsisakė jūrų gėrybių pašteto.
Markas atrodė piktas – sėdėjo nunarinęs galvą ir kūprinosi. Regis, prastai jautėsi. Heiven teks pradėti nuo laikysenos korekcijos. Bet dar ne šiandien – dabar jie tik pasikalbės. Reikia, kad Markas bent šiek tiek atsipalaiduotų, jei įmanoma.
– Turas prasideda šį rudenį? – dabar buvo kovas. Laiko nedaug, bet pakaks. Amandos Gil gyvenimą Heiven pakeitė per šešis mėnesius.
– Taip, – vos girdimai burbtelėjo Vebsteris.
– Ar išleisite albumą?
– Internete išplatinsime koncertų ištraukas. Kai turėsime užtektinai gerų dainų, išleisime ir albumą, – jis pažvelgė į restorano lubas. Panašu, kad koncertų turas yra daug žadantis.
– Repetuojate visi?
Markas nukreipė žvilgsnį.
– Visi, išskyrus Pitą.
Pitas Soverojus – buvęs grupės Kylam! gitaristas. Prieš dešimt metų Markas jį primušė, vėliau grupė iširo. Atrodo, jie abu permiegojo su ta pačia gerbėja. Paskui ji spaudos atstovams pripasakojo apie Marką nebūtų dalykų ir sugadino jo reputaciją. Ši istorija Heiven priminė jos pačios romantišką praeitį, laimei, jos istorija neiškilo į viešumą. Galbūt todėl Markui jautė užuojautą ir gailestį. Bet reikia tai mesti iš galvos. Tokios kvailystės nepadės puikiai atlikti savo darbo.
Kaip rašoma Google, Piteris ir Markas jau beveik dešimtmetį nesišneka.
Heiven ėmė dvejoti, ar vyras apie tai dar ką nors papasakos. O gal ir nereikia. Jos užduotis aiški. Šį nevalyvą muzikantą darsyk paversti paauglių dievaičiu.
Su paskutine kliente – Amanda Gil – sekėsi puikiai: dabar ji reguliariai lankosi kirpykloje ir dėvi tik stilingus drabužius.
Staiga Heiven paklausė:
– O kas pakvies Pitą vėl groti kartu?
Pirmą kartą vyro veide sušmėžavo keista emocija – nebuvo pyktis, to Heiven nepajėgė suprasti.
– Dieve, nejaugi jie liepė tau? – spėjo moteris.
Markas linktelėjo.
– Tokios buvo sąlygos. Dirbti su tavimi ir pabučiuoti Pito Soverojaus užpakalį, – staiga jųdviejų žvilgsniai susitiko. Moteris išsyk suprato tikruosius Marko jausmus.
Jis kenčia.
Heiven nežinojo visų istorijos detalių, tačiau, kad ir kas įvyko tarp dviejų muzikantų, tai buvo bjauru ir nemalonu.
Jai buvo patikėta grąžinti Markui gerą įvaizdį, o jam iškeltas rimtas ultimatumas. Nusižeminti prieš Pitą ir pasikeisti.
Heiven jo pagailo taip pat, kaip tą akimirką, kai pamatė jį pirmą kartą, besiginčijantį su administratore ir vilkintį baisias drapanas. Tokie jausmai užplūsdavo retai – juk jos darbas kurti žvaigždžių įvaizdį. Heiven tikėjo įvaizdžio galia. Tai lyg visagalis skydas. Tačiau kai kuriems žmonėms jos darbas neatrodė patikimas. Jie įsikaldavo į galvą, kad nori likti savimi. Tuomet įvaizdžio konsultantei tekdavo įrodinėti, kad naujas įvaizdis neatims savasties. Konsultantės darbas – paryškinti geriausias klientų savybes. Drabužiai privalo atspindėti tavo asmenybę.
Tik vargu ar tuo pavyks įtikinti Marką. Jis atrodo pernelyg didelis cinikas. Be to, regis, šis vyras ir taip patenkintas savo išvaizda.
– Ar galiu kai ko paklausti? Nenori dirbti su manimi ir visai netrokšti keliaklupsčiauti prieš Pitą. Tai kodėl nori žūtbūt vykti į turą? Ką laimėsi?
Markas veriamu žvilgsniu įsistebeilijo į ją ir atšovė:
– Kodėl turėtume apie tai šnekėti? Esu čia ir to pakanka, supratai? Ar pakaks, jei pasakysiu, kad man šito tiesiog reikia?
– Taip, – su palengvėjimu atsakė Heiven.
Būtų naudinga sužinoti apie Marką šį tą daugiau, bet, jei atvirai, nėra būtina. Heiven reikia jį sutvarkyti, stilingai aprengti ir pristatyti žurnalistams. Šie privalo įsitikinti, kad mergišius alkoholikas pasikeitė.
Viskas paprasta: ji atliks savo darbą ir, kaip žadėjo, pristatys Marką Vebsterį grupės vadybininkui. Vadinasi, neverta švaistyti laiko ir domėtis asmeniniu vyro gyvenimu. Heiven yra amatininkė, Markas – neapdirbtas molis, todėl verčiau jau imtis darbo.
Jo kepsnys buvo tiesiog nuostabus. Buvo verta iškęsti tą siaubingą sceną, buvo verta valgyti steriliai atrodančiame restorane ir būti sekamam įtarių padavėjų ir mažvaikės administratorės, buvo verta iškęsti beprotišką Heiven Hoit draugiją. Markas atsipjovė mažą gabalėlį kepsnio – skonis buvo nepakartojamas. Vyrui patiko tikra, gerai iškepusi mėsa.
Valgydamas atkreipė dėmesį į Heiven krūtis… Jos buvo lyg aštuntasis pasaulio stebuklas.