Valenčio išrinktoji. Maxine Sullivan

kitą moterį, o Sezaras nelabai ir jaudinsis, jei tik kandidatūra bus tinkama.

      Žinoma, jei Nikas iš tiesų vestų, tada pertvarkant dvarą Sašai tektų dirbti su juo ir naująja jo žmona. Ar sugebėtų – juk prieš daugelį metų taip stipriai mylėjo Niką?

      Tai dar nereiškia, kad jai ir vėl gresia pavojus pamilti jį iš naujo.

      Ne, čia jau savigarbos klausimas.

      Saša negalėjo susikaupusi planuoti dvaro pokyčių, kol tiksliai nesužinojo, koks likimas jų laukia, todėl padėjo mamai namuose. Apie septintą valandą, kai ji ruošė vakarienę, anksčiau nei įprasta į virtuvę įėjo tėvas.

      Visus tuos metus, kai ji čia gyveno, tėvas labai retai sugrįždavo namo anksčiau kaip aštuntą. Saša numanė, kad ne visus vakarus jis dirbdavo taip ilgai, o sugrįžus iš Londono įtarimai tik sustiprėjo. Saša negalėjo suprasti, kaip su tuo taikstosi jos motina.

      – Niekada nemaniau, kad mano duktė bus tokia savanaudė, – tėškė Porteris Bleikas ir pervėrė ją nuožmiu žvilgsniu kaip nusikaltėlę.

      Saša suraukė kaktą – ji pažvelgė į kitoje pusėje stovinčią motiną, tada vėl į tėvą.

      – Apie ką čia kalbi, tėti?

      – Apie Niką Valentį. Jis paprašė tavęs už jo tekėti, ar ne?

      Saša nusiminė. Negi Nikas nubėgo pasiskųsti jos tėvui?

      – Iš kur tu žinai?

      – Man papasakojo Sezaras. O tu pasakei ne. Dėl Dievo meilės, kodėl?