Tariama meilužė. Maxine Sullivan

Читать онлайн.
Название Tariama meilužė
Автор произведения Maxine Sullivan
Жанр Зарубежные любовные романы
Серия Aistra
Издательство Зарубежные любовные романы
Год выпуска 2011
isbn 978-609-406-379-4



Скачать книгу

nebuvo būdinga, tačiau negalėjo atsitraukti po to, ką velionis šio vyro brolis padarė Stiuartui.

      – Ko nori iš manęs?

      Džena suėmė save į rankas.

      – Grąžink broliui pinigus, kad galėtų grįžti pas šeimą.

      – Manai, kad vien pasitikėdamas tavo ir tavo brolio žodžiu atiduosiu jums tris šimtus tūkstančių dolerių? – jis šaižiai nusijuokė.

      – Išvengtum begalės nemalonumų… ir visos šeimos gėdos.

      Adamas metė šaltą žvilgsnį.

      – Nė nemėgink manęs šantažuoti, panele Brenson.

      Oficialus tonas Dženos neatbaidė.

      – Tai ne šantažas. Tai pažadas.

      Ji niekada nesitikėjo išdrįsianti, bet jeigu reikės, ras būdą papasakoti šią istoriją jo tėvams arba vyresniajam broliui Dominykui, kuris neseniai vedė Lijamo našlę Kasandrą. Džena meldėsi, kad to netektų daryti. Adamas tam buvo tinkamiausias kandidatas, nepaisant šalto žvilgsnio, kuriuo dabar stebeilijo.

      – Jei padarysi ką nors, kas sukels mano tėvams skausmo, – pradėjo jis perspėjamu tonu, nuo kurio jai nugara nuėjo pagaugais, – priversiu tave sumokėti, ir brangiai.

      Džena nesitraukė.

      – Tai kodėl verčiau nesumokėjus mano broliui ir neapsaugojus visų kitų?

      – Taip reikalų netvarkau.

      – Akivaizdu.

      Adamas tyliai stebėjo, paskui jo žvilgsnis tapo be galo švelnus.

      – Kaip suprantu, Robertas ir Karmen apie tave labai geros nuomonės, – pasakė lyg tarp kitko, bet Džena suprato, ką jis turi galvoje.

      – Taip. – Staiga moteris pajuto nebevaldanti padėties, bet nežinojo, kaip išsisukti.

      – O Markas tavęs geidžia.

      – Tai jau ne mano bėda.

      – Suprantu. – Jis netikėtai patenkintas nusišypsojo, bet akys liko šaltos. – Kažin ar Robertui nebūtų įdomu sužinoti, jog viena jo darbuotoja šiandien pasinaudojo svetingumu savo pačios naudai?

      Džena piktai nužvelgė.

      – Tai kas dabar ką šantažuoja?

      Adamas gūžtelėjo pečiais.

      – Tenoriu pasakyti, kad jei prasitarčiau, jog nesu patenkintas, netektum darbo. Vargu, ar rastum vietą kitoje prestižinėje bendrovėje.

      Jos gerklė išdžiūvo.

      – Suprantu, ką nori pasakyti, bet tai nekeičia esmės. Jeigu nebūsi teisingas mano broliui, nebūsiu teisinga tavo šeimai.

      Vyro akyse sutvisko pasigėrėjimas.

      – Man patinka tavo stilius. Turbūt retai kada atsitrauki.

      Džena pakreipė smakrą.

      – Norėčiau manyti, kad niekada nesitraukiu.

      Adamas šyptelėjo, bet tą pačią akimirką jo veidas vėl tapo šaltas.

      – Man reikia laiko patikrinti tavo pretenziją, noriu įsitikinti, kad ji nėra pramanyta.

      – Ji nėra pramanyta.

      – Tada suteik laiko ir leisk imtis atitinkamų veiksmų, – paprašė jis, kurį laiką įdėmiai stebėdamas moterį ir savo žvilgsniu keldamas jai keistą jausmą. – Bet per tą laiką galėtum padaryti man nedidelę paslaugą.

      Džena įsitempė.

      –  paslaugą tau? Nė nežinau, kaip galėčiau, be to, nemanau privalanti tai daryti.

      – Leisk paaiškinti, – priekaištingai nutraukė Adamas, o jo akys perspėjamai blykstelėjo. – Man reikalinga… partnerė.

      Dženos žvilgsnis aiškiai bylojo, kad juo netiki.

      – Nori, kad tapčiau tavo meiluže? – Teko girdėti apie panašius dalykus, bet..

      – Ne, noriu, kad kelias savaites būtum mano partnere.

      Adamo žodžiai vis dar vertė abejoti.

      – Tai neįmanoma.

      – Tai neįmanoma?

      – Nė už ką to nedarysiu. Verčiau kreipsiuosi tiesiai į žiniasklaidą ir leisiu tave išnarstyti po kaulelį.

      – Džena, nepamiršk, kad visada yra dvi pusės. Aš turiu mylimą šeimą, akivaizdu, kad tu taip pat. Juk nenorime, kad mūsų artimieji kentėtų labiau negu ligi šiol. – Jis primerkė akis ir tiriamai nužvelgė. – Tiesa?

      Jos kvėpavimas suvirpėjo.

      – Tiesa.

      – Tai sudarykime sandorį, – patenkintas atsakymu jis pasiūlė. – Pažadu ištirti tavo pretenziją, o tu pažadėk, kad skirsi man kelias savaites.

      Moteris sumirksėjo.

      – Kodėl aš?

      – Geras klausimas… – Koridoriuje pasigirdo praeinančių žmonių balsai. – Tik dabar atsakyti negaliu. Ar rastum laiko šį vakarą drauge pavakarieniauti? – Manau, kad taip, – atsakė Džena, nors jos kūnas, tarsi riedant linksmaisiais kalneliais, smego žemyn.

      – Vilties teikiantis požiūris.

      – Pratinkis.

      Nekreipdamas dėmesio į Dženos sarkazmą Adamas padavė jai savo verslo kortelę.

      – Paskambink kitapus nurodytu telefonu ir pasakyk savo adresą. Aštuntą valandą tavęs atvažiuos automobilis ir pristatys į mano namus.

      – Turiu savo automobilį. Be to, jei neprieštarauji, norėčiau susitikti restorane.

      – O aš norėčiau pasikalbėti savo namų nuošalumoje. – Jis ištiesė ranką į duris. – Mano vairuotojas lauks tavo skambučio. – Dar kartą metęs žvilgsnį Adamas išėjo iš sandėlio ir uždarė paskui save duris.

      Džena kurį laiką stovėjo gaudydama kvapą ir mėgindama susigaudyti, kas ką tik įvyko. Jis kažkaip sugebėjo pakreipti situaciją prieš ją, ir dabar ji priversta svarstyti absurdišką pasiūlymą. Partnerė kelioms savaitėms? Adamas sakė, kad nebus jo meilužė, bet ar ji gali būti tokia naivi? Jis neabejotinai pažinojo moterų, kurios kur kas geriau būtų tikusios šiai užduočiai. Kai kurioms jų seksas netgi būtų privalumas.

      Tai kodėl ji?

      Nors Džena jautėsi suintriguota ir šiek tiek pamaloninta, buvo griežtai nusiteikusi nepriimti tokio piktinančio pasiūlymo. Jeigu šis vyras taip nori, pavakarieniaus drauge. Netgi išklausys, ką jis nori pasakyti, jeigu tokia yra kaina norint atgauti Stiuarto pinigus, tačiau toliau nežengs.

      Pažvelgusi į kortelę rankoje Džena per vėlai susiprato šį vakarą neturėsianti kitos išeities, kaip tik pasinaudoti Adamo vairuotojo paslaugomis. Jis nepaliko savo adreso, todėl negalės kitaip nusigauti iki jo namų. Džena jautėsi pažeminta suvokusi, kad suteiks Adamui galimybę laikyti ją lengvai sutinkančią su jo kaina, tačiau kito kelio nebuvo.

      Ryžtingai nusiteikusi išėjo iš sandėlio ir pasuko priėmimo salės link, tačiau žengusi kelis žingsnius suprato, jog šią popietę nė minutės ilgiau neištvers tos draugijos. Rankinė buvo šalia, todėl beliko palikti registratūroje dėkingumo žinutę šeimininkams su atsiprašymu, kad dėl galvos skausmo turėjusi išvykti. Jos šefas su žmona tikrai supras, o Markas vargu ar pastebės, kad jos nebėra.

      Slaptas balsas kuždėjo, kad Adamas Rotas jo vietoje taip lengvai nedovanotų.

      Antras