Svajonių savaitgalis. Nancy Warren

Dvidešimt ketvirtuoju numeriu pažymėtas vyras jai atrodė vertas pažinties. Tiesą sakant, ji buvo nusprendusi sukinėtis aplinkui ir rasti progą prisistatyti, kai jis atvyks atsiimti prizo.

      – Tai skaitykime paeiliui. Taip turėsime galimybę juos aptarti.

      – Gerai. – Ji paskleidė lapus ant stalo, o tada nusišypsojo senai bičiulei. – Tu patyrusi vakarėlių dalyvė, todėl skaityk pirma.

      Dabar Paiper – gerbiama viešbučio savininkė, įsimylėjusi padorų vaikiną ir atradusį ramybę, laimę ir pastovumą. Vis dėlto audringa praeitis bus neatsiejama jos dalis. Taip pat ir Tylos viešbučio.

      – Puiku. – Pirštas su dailiu nagu suko ratus virš lapų, kol galiausiai pasirinko vieną. – Ką gi, dalyvė – moteris. Kokia gi jos fantazija? – Paiper pakėlė akis. – Primink užduotį?

      – Dviem šimtais žodžių papasakokite, kokią fantaziją norėtumėte įgyvendinti viešėdami jausmingiausiame viešbutyje „Tyla", – Kitė pacitavo skelbimo, skelbto nacionaliniuose leidiniuose ir pasirinktų radijo stočių eteryje, ištrauką.

      – Mano fantazija, – ėmė skaityti Paiper, – visą savaitgalį praleisti nuogai.

      Ji pakėlė akis.

      – Maniau, jog kvaištelėjusias mintis atmetei. Nors mes labai liberalūs, bet negaliu leisti, kad žmonės čia imtų elgtis lyg kokioje nudistų kolonijoje.

      – Skaityk toliau.

      Pakėlusi antakį ji tęsė:

      – Miegočiau nuoga prabangiausioje patalynėje, o nubudusi užsisakyčiau maisto į kambarį. Be jokios abejonės, prieš atidarydama duris užsimesčiau chalatą, tačiau po juo būčiau nuogut nuogutėlė. Tai žinotų ir pusryčius atnešęs padavėjas. – Paiper padėjo lapą dešinėje stalo pusėje. – Tiesiog nuostabu. Ši mergužėlė nori išdidžiai vaikštinėti Ievos kostiumu ir pasismaginti su viešbučio padavėju. Šioje šūsnyje bus neigiami atsakymai ir šitas pasakojimas – pirmasis ten pakliuvęs. Trauk tu.

      Kitė aiškiai matė dvidešimt ketvirtu numeriu pažymėtą lapą, tačiau jam laikas dar neatėjo. Ji norėjo, kad Paiper pati jį išsitrauktų, todėl pasirinko kitą.

      – Tai vaikinas, – paskelbė ji ir ėmė skaityti: – Svajoju sutikti ypatingą moterį ir lėtai, aistringai mylėtis su ja ant meškos kailio tiesiai priešais spragsinčią ugnį. – Kitė atitraukė akis nuo lapo. – Ar man tęsti?

      – Tas medžiotojas Džonas visai neturi vaizduotės. Lokio kailis?

      Paiper papurtė galvą.

      – Grąžinkime jį į devintą dešimtmetį. Tikiuosi, yra ir geresnių.

      Buvo ir šaunesnių fantazijų. Kai kas geidė vergauti, kai kas – stebėti. Vienas itin energingas vyrukas norėjo mylėtis kiekviename viešbučio kambaryje, o jo požiūris į seksą buvo labai sveikas ir smagus, todėl jos padėjo jo aprašymą į krūvelę Taip. Komikė, svajojanti apie Pelenės vaidmenį, privertė jas kvatotis iki ašarų. Pasakojimas buvo sąmojingas ir kartu jausmingas, todėl ir jis atsidūrė tarp atrinktųjų. Ji neabejotinai bus viena iš keturių laimėtojų, bet Kitė vylėsi, jog dvidešimt ketvirtasis numeris laimės ypatingąjį prizą – pirmąjį savaitgalį viešbutyje.

      Šūsnis mažėjo. Jos atrinko pustuzinį dalyvių, atmetė daug daugiau. Kitės pirštai jau tiesėsi prie jai labiausiai patikusio dalyvio, bet ji susilaikė ir paliko jį Paiper. Galiausiai liko tik du lapai. Buvo Paiper eilė skaityti. Jos ranka sustingo ir galiausiai pasirinko keturiasdešimt septintąjį dalyvį. Tai buvo moteris, kuri svajojo pasilepinti, pabėgti nuo darbų ir šurmulio. Ji norėjo pasislėpti už prabangaus kambario durų, mėgautis ne pačios ruoštu maistu ir likti viena, kad galėtų galiausiai atsipalaiduoti.

      – Štai fantazija, kuriai pritarčiau ir aš, – prisipažino Paiper baigusi skaityti.

      – Aš taip pat, – pritarė Kitė.

      – Kada mudvi apėmė darbo manija? – mąsliai paklausė Paiper, o tada vyptelėjo. – Na gerai, man taip nutiko, kai įkūriau savo viešbutį. – Ji nusijuokė. – Pats išmintingiausias sprendimas mano gyvenime.

      – Tiesa, – prajuko ir Kitė, mąstydama apie savo polinkį dirbti kiekvieną laisvą minutę. – Aš visada tokia buvau.

      – Po vestuvių viskas tik pablogėjo, – švelniai pratarė Paiper.

      – Perskaitysiu paskutinį, – tarė Kitė ir nervingai čiupdama popieriaus lapą įsipjovė pirštą.

      – Tu niekada apie jį nekalbi, – pasakė Paiper.

      Jos jau labai seniai draugavo, todėl Kitė nebūtų galėjusi apsimesti, kad nesupranta, apie ką bičiulė kalba. Visi trys lankė tą pačią mokyklą. Paiper – tikras laimės kūdikis, nors ir turinti skausmingos patirties; Kitė – su neblėstančia energija kremtanti mokslus; Piteris – žavus, atletiško sudėjimo verslą studijuojantis vyrukas, kurį ji mylėjo ir už kurio ketino ištekėti.

      – Neleidžiu praeities klaidoms griauti dabarties. Gyvenu toliau. Jei imčiau apie jį kalbėti, atrodytų, jog jis man rūpi, o taip nėra.

      Ji visą dėmesį sutelkė į lapą rankose ir ėmė skaityti:

      Tyla. Kai girdžiu šį žodį, mąstau apie atslenkančią naktį, kuždamas paslaptis ir lėtą, jaudinantį mylėjimąsi, kai visi aplinkui saldžiai miega, apie tyliai kvėpuojančią patenkintą moterį pašonėje. Kokias paslaptis jai šnabždėčiau? Kokiomis svajonėmis su ja dalyčiausi? Ogi štai kokiomis: mano svajonių moteris pasitiki savo seksualumu ir galia, todėl drąsiai perduoda kontrolę vyrui, kuriuo pasitiki, o panorėjusi pati imasi viską kontroliuoti.

      Įsivaizduoju, kaip ši moteris įžengia į mano viešbučio kambarį vilkėdama juodą elegantišką suknelę, avėdama aukštakulnius, dėl kurių jos kojos tampa dar ilgesnės ir dailesnės. Plaukai surišti. Atrodo taip, lyg būtų pasiruošusi iškilmingai vakarienei. Netardama nė žodžio parodo į kėdę. Kambaryje gausu veidrodžių, bet ji žiūri tik į mane. Aš matau jos atspindžius ir galiu apžiūrėti iš visų pusių. Labai lėtai ji atitraukia suknelės užtrauktuką ir ši nuslysta ant žemės. Ant kūno lieka juodi apatiniai – siaurutės kelnaitės su juostelėmis, permatoma liemenėlė, keliaraištis ir kojinės. Kankinamai lėtai nusirengdama ji mane erzina. Apnuogina po mažą kūno lopinėlį, o atspindžiai veidrodžiuose varo iš proto. Vos tik pamėginu pakilti ir prie jos prisidėti, ji sustabdo mane papurtydama galvą. Ne, dar ne dabar. Man sunku išsėdėti ant kėdės. Geriau jau ji mane prie jos pririštų, tada nereikėtų taip savęs tramdyti. Pakanka vieno žvilgsnio – ir aš sustingstu. Matau ją, užuodžiu ir mintis, kad negaliu jos nei paliesti, nei paragauti, nei užvaldyti, lėtai, skausmingai mane žudo.

      Ji beveik nuoga, kūną dengia menki apatiniai drabužėliai. Prieina prie manęs ir pražergia mano kojas. Taip, galų gale. Atriša kaklaraištį, šis nuslysta apykakle žemyn, ir dar nespėjus man susigaudyti, ką ji sumanė, užriša juo man akis.

      Kitė stabtelėjo įkvėpti. Jos oda tai kaito, tai šiurpo. Ji čiupo Paiper ant stalo pastatytą buteliuką vandens ir ėmė godžiai gerti.

      – Ne, – sakau aš. Noriu ją matyti, tačiau išgirstu tylų juoką. Pajuntu, kaip ji suima mano rankas ir leidžia ją paliesti, nusegti liemenėlę. Vos įstengiu kvėpuoti, taip noriu ją pamatyti. Jaučiuosi, lyg pažinočiau šią moterį visą gyvenimą, nors niekada nebuvau jos sutikęs. Pirštai liečia jos oda, juntu nuo jos srūvantį karštį. Susirandu pačias intymiausias jos kūno vietas ir suprantu: ji manęs irgi geidžia. Ar leis ją mylėti? Nežinau. Jaučiuosi it purtomas agonijos, bet spręsti turi ji.

      Baigusi skaityti Kitė pajuto, kaip pulsuoja pačios intymios jos vietelės. Ji