Derybų nebus!. Cat Schield

Naujųjų, – pakartojo Natanas šypsodamas. – Ar ką nors pasižadėjai kitiems metams?

      – Tik vieną pažadą.

      – Ir koks jis?

      Ema papurtė galvą, kad išsivaduotų iš šio geidulingo tinklo, Natano be jokių pastangų rezgamo aplink ją.

      – Tvirtai apsisprendžiau nebūti tokia spontaniška.

      Jis sukikeno.

      – Ir kaip iki šiol pavyko laikytis pažado?

      – Ne itin sėkmingai. – Ema kalbėjo abejingai, pasiryžusi iš paskutiniųjų tvardytis. – O tu? Ar ką nors pasižadėjai Naujiesiems?

      – Tik vieną dalyką, – atsakė Natanas.

      Ema pakėlė rankas jam prie galvos, perbraukė pirštais per įžūlų vyrišką veidą, išraiškingą žandikaulio liniją. Net prieblandoje jis buvo žavingas.

      Natanas truktelėjo ir atlaisvino peteliškės galus palikdamas juos karoti ir prikaustydamas Emos dėmesį prie savo įspūdingos krūtinės. Karštis plūstelėjo nuo jo ilgo liemens prasismelkdamas pro jos odą ir aptemdydamas sveiką protą. Emai dilgčiojo pirštus braukiant raumenų iškilumais po baltais marškiniais. Natanas spinduliavo galia ir gyvybingumu. Visos šios įkalintos energijos pojūtis pakirto Emai kelius.

      – Koks jis?

      Natano lūpos prigludo jai prie lūpų, bet tik trumpam, kol susiliejo jų kvėpavimas. Ema pamėgino sugauti jo lūpas, priversti ją pabučiuoti stipriai ir giliai, tačiau Natanas atsitraukė.

      – Ketinu visą savo likusį gyvenimą praleisti mylėdamasis su tavimi.

      Emos širdis ėmė dunksėti į šonkaulius lyg išsigandusi kanarėlė.

      – Tai gan rimtas pasižadėjimas, – tarė ji nežinodama, kaip visa tai suprasti.

      – Priešingai. – Jo kvėpavimas sukuteno jai ausį išblaškydamas dėmesį. Ema pasuko galvą prie skruostikaulio, lūkuriuojančių lūpų link, tačiau Natanas atšlijo išsklaidydamas pagundą. – Laukiu nesulaukiu, kada tapsi ponia Keis.

      Antras skyrius

      Tai išgirdus, Emos širdis nusirito į kulnus. Ponia Keis?

      – Ką? – sušvokštė ji nepajėgdama kvėpuoti. – Gal išprotėjai?

      Ji atitraukė delnus nuo jo krūtinės ir suspaudė savo smilkinius, o gręžiantis skausmas jau ėmė skverbtis į smegenis.

      – Nemanau.

      – Juk taip sakai ne dėl anos nakties, ar ne? Nes užtikrinu, kad viena naktis nereikalauja iš tavęs griebtis kilnių poelgių. – Ema linktelėjo į priekį ir pusbalsiu sukuždėjo: – Aš nebuvau nekalta mergaitė.

      Natanas tyliai nusijuokė.

      – Tikrai nesielgei kaip nekalta mergaitė.

      Ema apsimetė šios replikos neišgirdusi ir tik stengėsi suprasti, ką jai pasiūlė Natanas. Deja, suvokė, kad beveik neįmanoma racionaliai mąstyti, kol jos viduje triumfuodama klykavo paniekintoji šešiolikmetė. Ema užgniaužė jaunosios mergiūkštės džiaugsmą ir sutelkė mintis į dabartį.

      Ištekėti už Natano? Neįmanoma. Jei sugeba bet kurią moterį paversti ypatinga, dar nereiškia, kad yra tinkamas santuokai.

      – Tave įkalbėjo mano tėvas, tiesa?

      – Mes šiandien tai aptarėme. – Natanas prisimerkė. – Jis mano, kad tau seniai laikas ištekėti.

      – Už vyro, kurį išsirinksiu pati.

      Blykstelėjo baltutėliai Natano dantys.

      – Kalbi apie ką nors konkrečiai?

      Pagaliau Ema suvokė. Ir aiktelėjo iš siaubo.

      – Pamanei, kad aš pasirinkau tave? – Ji droviai sukikeno. Ak, koks pažeminimas. – Aš nenoriu už tavęs tekėti, – pasakė ji atsargiai, kad Natanas klaidingai nesuprastų jos žodžių. – Nenoriu tekėti ir už nieko kito. Tik ne dabar.

      Tik ne be meilės.

      – Tavo tėvas atrodo ryžtingai nusiteikęs.

      – Nė nenumanai, – burbtelėjo Ema. – Tačiau vestuvių nebus.

      Stebeilydama pro įspūdingus Natano pečius Ema apžvelgė milžinišką savo tėvo darbo kambarį ir pasvajojo, kad jie galėjo geriau išnaudoti jį šiam pokalbiui. Jei nuostabus ir raumeningas Natano kūnas nespaustų prie durų, būtų lengviau protingai aptarti visas priežastis, kodėl jiems tuoktis nederėtų.

      Tą akimirksnį Ema mintimis nusikėlė trim savaitėmis prieš tai, kai stovėjo priremta prie kitų durų, širdis pasiutusiai dunksėjo, o visi pojūčiai atgijo, kol Natanas judėjo joje. Tarsi tikras Kazanova jis susuko jai galvą ir rodė jai tokius triukus, kad Ema teįstengė alpėti ir geisti dar stipriau.

      Tada nuvijo prisiminimus šalin, suglaudė belinkstančius kelius ir pasistengė susitvardyti.

      – Kodėl su tuo apskritai sutikai?

      – Keiso jungtinės investicijos nori imtis verslo su Montgomerių nafta.

      – Tėtis mūsų santuoką pavertė sandorio sąlyga.

      Verslo sandorio. Galėjo pati numanyti. Norėjosi klykti. Ji sukando dantis. Kaip tėvas galėjo vėl taip su ja pasielgti? Ar nieko nepasimokė iš paskutiniojo karto, kai bandė kištis į jos meilės reikalus?

      Tą vasarą, kai baigė koledžą, ji buvo susižadėjusi su daug žadančiu Montgomerių naftos vadovu. Ir kokia buvo apstulbusi, kai sužinojo, kad greito Džeksono Oro paaukštinimo priežastimi tapo sandoris su jos tėvu, sudarytas, Džeksonui tik pradėjus susitikinėti su Ema. Ponas Oras būtų pakeitęs evoliucijos teoriją, kad tik ją vestų. Tai išsiaiškinusi Ema nutraukė sužadėtuves ir prisiekė daugiau tokios klaidos nekartoti.

      – Turbūt velnioniškai svarbus sandoris, – suniurnėjo Ema tiesdama ranką prie jungiklio. Toršerai išvaikė šešėlius. Ji sumirksėjo pripratindama akis prie ryškios šviesos.