Atsakymas – ne!. Charlene Sands

vien prisiminus, kaip mėlynos padūmavusios jos akys vakar vos jo nesugundė. Išlipęs iš baseino rado šią blondinę tyrinėjančią jį geismu liepsnojančiomis akimis. Labiausiai Evaną sujaudino tai, kad ji greičiausiai nė nenutuokė, kaip atrodo, – vien savo kūno kalba galėtų parklupdyti bet kurį vyrą.

      Staiga jis suprato, kas ji.

      Elena Rojal.

      Atpažino iš kelių matytų nuotraukų.

      Nors turtinga paveldėtoja nebuvo labai įžymi, žinia apie iširusias jos sužadėtuves pasklido po visą šalies bulvarinę spaudą.

      Nolanas Rojalis, jo konkurentas viešbučių versle, turėjo tik vieną vaiką, o ir ši dažniausiai laikydavosi atokiai. Evanas įtarė, kad mergina atvažiavo atsigauti po skandalo, kilusio jai prie altoriaus palikus sužadėtinį. Holivudas ūžė apie Rojalių skyrybas, bet Nolanas greitai nutildė žiniasklaidą sumokėjęs nemažus kyšius neprincipingiems žurnalistams, todėl ši istorija greitai pasimiršo.

      Pinigai kalba, o žmonės klauso. Evanas beveik jautė pagarbą Nolanui Rojaliui, kad šis saugo dukterį nuo žurnalistų.

      Beveik.

      Bet kadangi Nolanas Rojalis pastaruoju metu buvo pati didžiausia rakštis Evano pasturgalyje: jis sugadino dvejus metus rengtą viešbučių perėmimą – Evanas negalėjo tinkamai įvertinti konkurento pastangų apginti dukterį. Evanas tebesiuto dėl gerai apgalvotos nesąžiningos Nolano taktikos. Dėl Rojalio jis prarado dvejus gyvenimo metus ir nemažą dalį planuotų pajamų. Vis dėlto senasis verslininkas puikiai sumėtė pėdas: Evanui nepavyko rasti jokių apčiuopiamų įrodymų, kad Rojalis griebėsi nešvarių, gal net nelegalių būdų siekdamas užvaldyti Pietų viešbučių tinklą – Gulbės užeigas.

      Dabar Evanas troško kraujo.

      Jis privers Rojalį sumokėti.

      Evanas pasisuko į merginą: ryškiai raudonas bikinis neslėpė pilnų krūtų ir kitų patrauklių apvalumų.

      – Nori prasiblaškyti?

      Elena kistelėjo antakį ir vyras suprato sužadinęs jos smalsumą.

      – O ką siūlai?

      Jis atsistojo ir nusivilkęs iki maudymosi kelnaičių čiupo ją už rankos.

      – Eime paplaukioti.

      Lenei taip patiko plaukioti su Tajumi, kad jam pakvietus priešpiečių nerado priežasčių atsisakyti. Juodu pietavo pas Musą Makgilikadį, vietiniame Maujo restoranėlyje, įsikūrusiame centrinėje Lahainos gatvėje.

      Jie garsėjo savo Ono Pupus, nosį pravalančiais, burną deginančiais karštais keptais viščiukų sparneliais.

      Užeiga buvo sausakimša, bet Tajus kažkokiu būdu surado jiems kampinį staliuką balkone su puikiu vaizdu į istorinį miestą, knibždantį turistų. Paprastai Lenė negalėjo pakęsti minios ir vengė tokių vietų, kur žmonės grumdosi labiau nei per Stones koncertus, tačiau Tajus pažadėjo, kad nuobodu nebus.

      Ir ji tikrai nenuobodžiavo. Studijuodama užsienyje fotožurnalistiką Lenė pamėgo stebėti žmones. Jie – geriausias objektas fotoaparatui, Lenė žmones ir įvykius fotografavo nuo tada, kai prieš keturiolika metų dvylikto gimtadienio proga tėtis padovanojo pirmąjį Canon .

      Lenė norėjo užsisakyti paprasčiausių vištienos salotų, bet įsikišo Tajus ir įkalbėjo ją išsirinkti ką nors drąsesnio. Lenė užsisakė Kahuną suvožtinį, įdarytą teriyaki padažu ir keptais ananasais, ir pareiškė, kad po šių dviejų užkandžių keptų sparnelių jai tikrai užteks – išnaudojo visas savo drąsos atsargas.

      Atsikandusi suvožtinio Lenė stebėjo, kaip Tajus valgo Kalujos paršelį , sumuštinį su smulkinta kiauliena, apkrauta dideliu kopūstų bei kepintų svogūnų sluoksniu, kitą garsų vietos patiekalą.

      Po pietų jie plepėdami vaikščiojo centrine gatve. Lenei patiko, kad juodu tarsi laikosi tylaus susitarimo pavardėmis ir asmeninėmis istorijomis negadinti kartu praleisto laiko.

      Vyras jai pasirodė įdomus ir linksmas, kupinas netikėtumų.

      Palydėjęs ją į Brizo viešbutį vestibiulyje Tajus gundančiu balsu sukuždėjo tiesiai į merginos ausį:

      – Norėčiau išmėginti tavo drąsą dar kartelį. Pavakarieniauk šįvakar su manimi.

      Lenė atvyko čia ne dėl romano. Pasirinko nuošalų kurortą norėdama pasprukti nuo žurnalistų ir prisiminimų apie sužlugusias vedybas, kurie Los Andžele kamuotų kur kas įkyriau.

      Paprastai mergina nenustygdavo vietoje, tačiau dėl sudužusios širdies nublanko visa, kas kėlė džiaugsmą. Atvažiavai čia išsigydyti žaizdų, – priminė sau. Bet juk papramogauti galima.

      Juolab kad toji pramoga tokia graži ir dėmesinga…

      – Ar manai, kad valgysiu dar vieną Ono Pupus? – Lenė šyptelėjo. – Mano burna dar tebedega.

      Tajaus akys nukrypo į jos lūpas.

      – Daugiau jokių karštų sparnelių, Lene, pažadu, – ištarė ir tyliai pridūrė: – Bet negaliu nieko pažadėti dėl tavo burnos.

      Karštis pasklido jos kūnu ir Lenė nusprendė, kad bendrauti su Tajumi labai sveika jos savimeilei. Kodėl nepavakarieniavus su žavingu vyriškiu? O gal leisti sau daugiau nei vakarienę su juo? Ji visą gyvenimą žaidė pagal taisykles ir pažiūrėkite, kas iš to išėjo.

      Nors labiausiai troško tapti fotožurnaliste, baigusi koledžą leidosi įkalbama gera linkinčio tėčio prisidėti prie Rojalių šeimos viešbučių verslo. O kai tėtis leido jai tris mėnesius pasimokyti ir pakeliauti po Europą su fotoaparatu, tikėdamasis, kad fotografuoti jai įkyrės, Lenė mažutėje kavinėje Prancūzijoje sutiko atostogaujantį Džastiną Obertoną. Vaikinas buvo švelnus ir kerintis, o ji tokia naivi. Lenė suprato, kad jis planingai stengėsi apsukti jai galvą: atsekė iš gimtųjų namų Kalifornijoje, pasinaudojo jos silpnybe nuotraukų galerijoms ir pritrenkiančiam Prancūzijos kraštovaizdžiui. Atrodė, jog juos sieja tiek daug bendra, todėl netrukus Lenė įsimylėjo, ir juodu susižadėjo.

      Lenė manė puikiai pažįstanti Džastiną, bet tėvas pasipriešino dukters norams ir pasidomėjo vaikinu. Kaip tik prieš ištariant amžinos meilės įžadus paaiškėjo, kad jos mylimasis – sukčius ir apgavikas, kuriam rūpi tik Rojalių pinigai.

      Jis ją apgavo, sudaužė širdį, mergina visiškai apsikvailino. Joks vyras daugiau su ja taip nepasielgs ir tikrai ne žavus nepažįstamasis, šiandien sutiktas paplūdimyje. Ji nebe tokia patikli kaip anksčiau, dėkui Džastinui. Ir saugos savo širdį.

      Tai kodėl truputį nepasilinksminus? Geriau pasimėgauti čia likusiomis dienomis, užuot mėginus užsimiršti skaitant populiariausią New York Times trilerį. Ar apsimetinėjus, kad mėgaujasi paplūdimiu ir bangų mūša, nors nusivylimas traukia į dugną kaip geležinis inkaras.

      – Jei esi vedęs ar susižadėjęs, nužudysiu tave plikomis rankomis ir patieksiu tavo galvą ant lėkštutės, – pusiau juokais pažadėjo Elena.

      Tajaus juokas užtvindė visą vestibiulį, o akyse pasirodė supratingumas.

      – Ne, man tai negresia. Esu viengungis. Galiu prisiekti.

      – Tai gerai, – sutiko Elena. – Pavakarieniausiu su tavimi.

      Vyras žvilgtelėjo į laikrodį ir jausmingai pažvelgęs į Lenę pažadėjo:

      – Paimsiu tave aštuntą. Būk pasirengusi pasilinksminti ir drąsiai elgtis.

      Jis nuėjo palikęs ją stovinčią, nepaliestą. Tačiau alkanos vyro akys perspėjo, kad šį vakarą viskas gali pasikeisti, ir Lenė pasvarstė – kokias dvi sekundes – dera jai eiti vakarieniauti su Tajumi ar ne.

§

      – Brokai,