Pulitzer-winning, scintillating studies in yearning and exile from a Bengali Bostonian woman of immense promise.A couple exchange unprecedented confessions during nightly blackouts in their Boston apartment as they struggle to cope with a heartbreaking loss; a student arrives in new lodgings in a mystifying new land and, while he awaits the arrival of his arranged-marriage wife from Bengal, he finds his first bearings with the aid of the curious evening rituals that his centenarian landlady orchestrates; a schoolboy looks on while his childminder finds that the smallest dislocation can unbalance her new American life all too easily and send her spiralling into nostalgia for her homeland…Jhumpa Lahiri’s prose is beautifully measured, subtle and sober, and she is a writer who leaves a lot unsaid, but this work is rich in observational detail, evocative of the yearnings of the exile (mostly Indians in Boston here), and full of emotional pull and reverberation.
Senelė, sužinojusi, kad Ašima laukiasi, suvirpėjo iš džiaugsmo, jog galės pavadinti pirmąjį šeimos sahibą. Tad Ašima su Ašoku nu- sprendė duoti vaikui vardą vėliau, kai gaus jos laišką… Tačiau laikas bėgo, o laiško iš Indijos nebuvo. Amerikos biurokratai pareikalavo nedelsiant pavadinti berniuką. Apimtas panikos, tėvas nusprendė duoti jam savo mėgstamo rašytojo – Gogolio vardą. Užaugintas Amerikos priemiestyje, bet auklėtas pagal indų tradicijas, Gogolis panoro atsikratyti nepatogaus vardo ir pasipriešinti savo tėvų puoselėjamoms vertybėms. Elegantiškas, subtilus ir jaudinantis bengalų kilmės rašytojos Jhumpos Lahiri romanas Bendravardis plėtoja autorei itin svarbias imigrantų patirčių, kultūrų sankirtų, ryšio tarp skirtingų kartų temas. Su stebėtinu įžvalgumu ji pasakoja ne tik apie vaikui parenkamo vardo svarbą ir tėvų puoselėjamas viltis, bet ir apie tai, kaip lėtai ir kartais skausmingai atrandame patys save.