Jei tektų klausyti širdies. Jane Porter

as

      Saidijos karalius, šeichas Mikaelis Karimas, niršdamas stebėjo dykumoje – jo dykumoje – vykstančią aukštosios mados fotosesiją ir svarstė, kaip kas nors galėjo atvykti į svečią šalį, apsimesdamas kitu asmeniu, ir tikėtis, kad jis, ar šiuo atveju ji, galės taip lengvai išsisukti.

      Pasirodo, pasaulis pilnas kvailių.

      Kvailių, vardu Kouplendai.

      Visas įsitempęs Mikaelis laukė tinkamos akimirkos įsikišti.

      To per daug ir jis privalo imtis griežtų veiksmų.

      Karalius nesidera, nemaldauja ir nežada nuolaidžiauti.

      Galbūt Saidija ir nedidelė karalystė, tačiau tikrai nestokoja galios. Galbūt jos valdovai tolerantiški Vakarams, tačiau vakariečiai neturi teisės pažeidinėti Saidijos įstatymų ir tikėtis likti nenubausti.

      Džema Kouplend – paika moteris, kuri, kaip ir jos tėvas, jaučiasi esanti aukščiau už įstatymus.

      Galbūt Danieliui Kouplendui pavyko pasprukti nuo atsakomybės, bet jo dukra susimokės už savo nusikaltimus.

      1

      Džema Kouplend buvo išmokusi susikaupti.

      Ji sugebėdavo nekreipti dėmesio į nereikšmingus dalykus, trukdančius atlikti reikiamą darbą.

      Taigi pastarąsias porą valandų ji sėkmingai ignoravo svilinantį Sacharos karštį, nuolatinį įkyrų pilvo skausmą ir stigmą, kurią jautė būdama Kouplendų šeimos narė Jungtinėse Valstijose.

      Ji negalvojo apie karštį, alkį ir gėdą, tačiau niekaip nesugebėjo ignoruoti aukšto, baltai apsisiautusio vyro, stovinčio fotografui už nugaros, stebinčio ją tamsiu, rūsčiu žvilgsniu, ir pustuzinio jį atlydėjusių vyrų.

      Ji žinojo, kas jis toks. Ir kaip galėjo pamiršti šeichą Mikaelį Karimą, prieš penkerius metus dalyvavusį jos sesers vestuvėse Greniče? Tas aukštas, neįtikėtinai išvaizdus milijonierius ir naujasis Saidijos karalius krito į akį visoms šventės viešnioms.

      Tačiau šią savaitę Mikaelis Karimas turėjo būti Buenos Airėse, o ne jų fotosesijoje, tad, išvydusi juodų, blizgančių visureigių tamsintais langais vilkstinę, visa fotosesijos komanda staiga pasijuto nejaukiai.

      Akivaizdu, kad šeichas buvo nepatenkintas.

      Džemos nuojauta kuždėjo, kad netrukus įvyks kažkas negero, tačiau vylėsi, jog jos intuicija klaidinga. Ji troško kuo greičiau užbaigti darbą ir rytoj iš pat ryto išvykti namo.

      Ačiū Dievui, jis nepasirodė vakar. Vakarykštė fotosesija buvo tiesiog alinanti, kupina kelionių po skirtingas vietas ir persmelkta kankinančio karščio. Kad ir kaip būtų, Džema nesiskundė, atvirkščiai, ji buvo dėkinga už galimybę dirbti.

      Negalėjo atsistebėti, kaip staigiai viskas pasikeitė: prieš metus ji priklausė auksiniam Amerikos jaunimui, visi jai pavydėjo grožio, turtų ir šlovės, įtakingos ir pasiturinčios Kouplendų klano atžalos buvo fotografuojamos ir aptarinėjamos visuose pasaulio kampeliuose. Tačiau net ir patys galingiausi kartais neišvengia nuopuolio, ir jis ištiko šeimą paaiškėjus, kad jų tėvas Danielis buvo didžiausios šio amžiaus finansinės piramidės vykdytojas.

      Pernakt Kouplendai tapo nekenčiamiausia Amerikos šeima.

      Dabar Džema vos galėjo sudurti galą su galu. Tėvo nusikaltimai ir nepalanki žiniasklaida sugriovė jos karjerą. Žmonėms nerūpėjo, kad ji jos pasiekė savarankiškai. Ne, visuomenės akyse Džema buvo Danielio Kouplendo duktė, tad verta tokios pat paniekos ir neapykantos.

      Ir patyčių.

      Dabar kadaise itin sėkminga karjera vos ją beišmaitino, todėl, išgirdusi agentūros pasiūlymą padirbėti trijų dienų fotosesijoje ir dvi dienas praleisti Saidijoje, nepriklausomoje Pietų Maroko karalystėje, įsispraudusioje tarp Vakarų Sacharos ir Atlanto vandenyno, Džema nedvejodama sutiko. Juk tai reiškė penkių dienų užmokestį. Merginos nesustabdė net tai, kad Saidijos konsulatas nesuteikė jai vizos.

      Reikėjo ką nors daryti, tad ji kreipėsi dar kartą dėl vizos, šįkart pateikdama sesers Morganos pasą, kuriame buvo įrašyta jos vyro pavardė Ksantos.

      Planas pavyko.

      Džema žinojo, kad elgiasi rizikingai, tačiau jai trūks plyš reikėjo pinigų sumokėti buto paskolos įmokai. Taigi ji stovėjo svilinama dykumos saulės, su ilgais lapės kailiniais ir ilgaauliais batais.

      Na ir kas, kad po tais kailiniais buvo nuogutėlė?

      Ji dirbo. Stengėsi išgyventi. Ir vieną dieną susigrąžinti sėkmę.

      Tegul jie žiūri.

      Tegul žiūri visi – tas nepatenkintas šeichas ir jo palyda – jie jos nesustabdys. Džema nežadėjo pasiduoti. Drabužiai buvo puikūs, gyvenimas jaudinantis ir ji nieko pasaulyje nesibaimino.

      Nors buvo ryžtingai nusiteikusi, Džemos iškilia krūtine ir nuogu pilvu ritosi prakaito lašai.

      Jaučiuosi ne nepatogiai, – mąstė ji. – O seksuali.

      Šitaip save padrąsinusi, Džema giliai įkvėpė, pakreipė klubus ir ėmė pozuoti.

      Australas fotografas vardu Kitas net švilptelėjo.

      – Puiku, mažyte! Dar, parodyk daugiau.

      Tai Džemą nudžiugino, tačiau netrukus ji vėl surimtėjo, pastebėjusi Mikaelį Karimą žengiant prie Kito. Šalia liauno fotografo aukštas, plačių pečių šeichas priminė tikrų tikriausią tvirtovę.

      Džema buvo pamiršusi, koks išvaizdus yra Mikaelis Karimas. Per savo modelio karjerą ji daug keliavo ir sutiko nemažai šeichų, kurių daugelis buvo žemaūgiai, drūti vyrukai, žibančiomis akimis ir plačiais žandais.

      Bet šeichas Mikaelis Karimas buvo jaunas, lieknas ir nuožmus. Jo baltas apsiaustas pabrėžė plačius pečius, įspūdingą ūgį ir tūžmingas juodas akis įtampos kupiname veide.

      Dabar tos akys buvo įsmeigtos į ją Kitui virš galvos ir blaškė dėmesį. Džema negalėjo nežiūrėti. Rodėsi, kad jis bando kažką jai pasakyti, perspėti. Ji ėmė kaisti ir šalti vienu metu, nepaisant dykumos karščio, ją purtė drebulys.

      Pilve užvirė tikra audra, galvoje suskambo pavojaus varpai. Šeichas buvo grėsmingas.

      Staiga prisiminusi, kad po kailiniais nieko nevilki, Džema tvirčiau suskliaudė skvernus.

      Kitas atsiduso ir nuleido fotoaparatą.

      – Kur dingo tavo seksuali energija? Parodyk man savo seksualumą, mažyte.

      Džema vogčiomis žvilgtelėjo į šeichą. Nuo jo grėsmingo stoto jai linko keliai ir šiurpo oda. Kažkas čia ne taip.

      Tačiau Kitas negalėjo matyti Karimo išraiškos ir jam ėmė trūkti kantrybė.

      – Nagi, susikaupk. Turime paskubėti.

      Kitas neklydo, jiems tikrai reikia paskubėti. Juk tai darbas ir ji privalo gerai pasirodyti, kitaip ši fotosesija bus paskutinė jos karjeroje.

      Džema nurijo seiles, išsitiesė, pakėlė smakrą, praskleidė kailinius ir leido ilgiems plaukams kristi ant apnuogintų pečių.

      – Gerai, – Kitas pakėlė fotoaparatą, mostelėjo padėjėjui šviesos reflektoriumi kviesdamas prieiti arčiau ir ėmė įnirtingai pyškinti. – Man patinka. Dar, dar.

      Džema papurtė ilgus plaukus ir leido kailiams nuslysti žemiau krūtine.

      – Tobula, – suokė Kitas. – Puiku. Man patinka. Nesustok. Labai karšta.

      Ji išties kaito išrietusi nugarą ir nukreipusi savo apnuogintus spenelius į saulę. Šeichas Karimas turbūt įsivaizdavo ją degančią pragaro liepsnose, bet Džema negalėjo nieko padaryti. Toks jos darbas ir ji privalėjo jį atlikti nepriekaištingai, tad pasistengė nuvyti visas blogas mintis šalin ir susikaupti užduočiai.

      Ji pakreipė pečius ir leido kailiniams slysti dar žemiau. Jų kraštas kuteno nuogas šlaunis.

      – Nuostabu, mažyte, – Kitas spragsėjo fotoaparatu. – Nepakartojama. Nesustok. Tu tikra deivė. Kiekvieno vyro svajonė.

      Ji nebuvo nei deivė, nei svajonė, bet galėjo tokia trumpam