Lyg iš filmo. Emily McKay

>Prologas

      Prieš trejus metus

      Jeigu pusbroliai Devas, Maksas ir Lukas Hadsonai dabar pamatytų, jis niekada neatgautų gero vardo. Tačiau paslapčia žvilgčiodamas į greta sėdinčią moterį Džekas Hadsonas į tai numojo ranka.

      Sisi Kesidi sėdėjo patogiai įsitaisiusi krėsle – kojos užkeltos ant priešais esančio krėslo atkaltės, tarp kelių stirksojo popierinis kibirėlis su kukurūzų spragėsiais.

      – Negaliu patikėti, kad juos valgai, – tarė Džekas.

      Sisi metė žvilgsnį iš po blakstienų.

      – Negaliu patikėti, kad nė neparagausi. The Crest1 spragėsiai skaniausi visame Los Andžele. – Sisi pabrėžtinai mostelėjo į kibirėlį. – Noriu pasakyti, kad tai tikri, rankomis spraginti kukurūzai.

      Kad sustiprintų efektą, susižėrė dar saują į burną ir apimta palaimos užmerkė akis. Džeko pulsas sutankėjo.

      Sisi buvo smulki, tačiau pasižymėjo iškiliomis moteriškomis formomis, o jos veidas, nors ir neatrodė gražus, mielas pažiūrėti – gal jis tiesiog gražus, bet ne dailus – Džekas dėl to niekaip neapsisprendė. Ant jos nosies pūpsojo keistas mažas iškilumas, kurį ji paveldėjo iš tėvo italo. Akys didelės ir šiek tiek įkypos. Burna plati, lūpos putlios – tik šią kūno dalį perėmė iš motinos. Sisi nebuvo aukšta, stulbinanti ar kvaila. Trumpai tariant, nebuvo Džeko skonio ir galbūt tuo galima paaiškinti, kodėl jis taip beviltiškai troško šios merginos.

      Kad ir kokia būtų priežastis, trauka užklupo netikėtai. Sisi buvo Džeko senelės krikšto dukra. Galima sakyti, jie kartu užaugo. Tačiau praėjusį mėnesį netikėtai ją pamatęs kasmetiniame Hadsonų Valentino dienos vakarėlyje kaipmat pajuto trauką. Nuo to laiko negalėjo liautis su savimi kovojęs, net jei Sisi ir buvo pasiryžusi aprodyti jam visas, jos manymu, vertas dėmesio Los Andželo įžymybes.

      Ji buvo mielas vaikas. Nors jau ėjo dvidešimt ketvirtus metus, atrodė be galo jauna, o tik trejais metais jaunesnė už Džeką. Be to, dar faktas, kad ji – Lilijanos krikštaduktė. Kad beveik visi Hadsonų šeimos nariai ją dievino. Permiegojęs su ja Džekas tikriausiai sudaužytų tyrą mažą širdelę. O paskui visa šeima jį nulinčiuotų – tik to jam ir reikia.

      Šiai pagundai Džekas pasiduoti negalėjo, tad pasidavė kitai – griebė saują spragėsių.

      – Tai primink dar kartą – kodėl mes čia?

      – Visų pirma tai puikus senas kino teatras.

      Džekas apsidairė po penktojo dešimtmečio kino salę: pliušiniai krėslai, purpuriniai kilimai, ranka tapytos freskos. Gražu.

      – Daugiau tokių nebestato, – sutiko Džekas ir pridūrė: – Man atrodo, kad salės ekranas Hadsonų dvare didesnis.

      Sisi išsišiepė.

      – Būtent. O tai veda prie antros priežasties. Tu niekada nevaikštai į kiną. – Džekas kilstelėjo antakį, bet jam nespėjus paprieštarauti Sisi tęsė: – Žinau, pone Mano šeimai priklauso studija. Filmų prisižiūri užtektinai. Bet į kiną nevaikštai. Šitai, – ji mostelėjo į auditoriją, – visai kas kita.

      Džekas tik vargiai atplėšė akis nuo entuziazmu degančio jos veido ir apžvelgė į vidurnakčio seansą susirinkusius žiūrovus. Džedajų riteris ir Vukis sėdėjo už dviejų eilių. Džekas negalėjo nepripažinti, kad šiedu atrodo kaip tikri aistruoliai.

      Sisi pamokomai kilstelėjo smilių.

      – Ir paskutinė priežastis: tai geriausia kada nors pastatyta filmų serija. – Tikriausiai įžvelgusi Džeko veide abejonę, Sisi delnais užsidengė burną ir prabilo žemu balsu: – Lukai, aš tavo tėvas. Ei, juk tai puikus filmas.

      Ji nutilo, akivaizdžiai laukdama, kada Džekas nusišypsos. Turint galvoje sudėtingus jo paties santykius su tėvu, galima buvo pagalvoti, kad atperkamoji Luko ir Darto Veiderio istorija suteiks paguodos. Tačiau Džekas, tiesą sakant, niekada jos nepriėmė už gryną pinigą. Jo patirtis bylojo, kad bukagalviai vyrai nesikeičia, ypač tokie, kurie palieka vaikus vaikydamiesi savanaudiškų tikslų.

      Užuot garsiai pasakęs, ką galvojo, Džekas išdrožė:

      – Krikštatėvis II.

      – Tikrai ne. Šiame filme iki galo neaišku, kuo viskas baigsis, o kur dar žavi princesės Lėjos ir Hano Solo meilės linija.

      Džekas metė į Sisi nuostabos kupiną žvilgsnį.

      – Tikrai? Tave net nedvejodamas būčiau priskyręs filmo Kai Haris sutiko Selę gerbėjų kategorijai.

      – Baik jau, – numojo ji ranka. – Sarkastiškasis Hanas Solo man daug labiau prie širdies nei sentimentalusis Haris.

      – Šš, – sušnypštė jiems Džedajų riteris.

      Nekreipdamas dėmesio Džekas palinko arčiau Sisi. Nuo spragėsių sviesto jos lūpos žvilgėjo blyksinčioje anonsų šviesoje. Tiesdama ranką į kibirėlį Sisi brūkštelėjo per Džeko petį, ir jį užliejo pažįstama šilumos banga – pojūtis, kuriam Sisi atrodė visiškai abejinga.

      Džekui norėjosi iš jos kur kas daugiau nei vien diskusijų apie populiariąją kultūrą. Jam nereikėjo bičiulės, su kuria galėtų vaikščioti į kiną. Jam reikėjo jos. Nuogos. Savo lovoje. Šiąnakt.

      – Sisi, pasakyk man štai ką. – Ji atplėšė žvilgsnį nuo ekrano, kuriame ką tik pasirodė įvadinis tekstas. – Ką mudu čia veikiame?

      Žiūrėdama į Džeką taip, tarsi šis būtų išsikraustęs iš proto, mergina bakstelėjo į ekraną.

      – Imperija kontratakuoja, gal pamiršai?

      – Ne. Ką mudu čia veikiame?

      Sisi nusišypsojo, tačiau tai nebuvo įprastinė linksma šypsena. Tiesą sakant, netgi šiek tiek liūdna. Palenkusi į šoną galvą tarė:

      – Kai susitikome vakarėlyje, atrodei šiek tiek vienišas. Tarsi tau reikėtų draugijos.

      Galbūt dėl įgimto nepakantumo jos skonio filmams. O gal dėl nenoro būti pavadintam vienišu. Nesvarbu. Džekas pavargo laukti.

      Jis suėmė Sisi už smakro, kilstelėjo ir įsisiurbė jai į lūpas. Sisi dvelkė sviestu ir druska, o bučiuojama kurį laiką visai nejudėjo. Paskui, pasitikdama Džeko bučinį, kilstelėjo kūnu, ir abiejų liežuviai ėmė plaktis kaip pašėlę. Jo kūną perskrodė deginanti ugnis, vyriškumas akimirksniu sustandėjo.

      Atsitraukęs pamėgino perskaityti Sisi veidą.

      – Sisi, man nereikia draugijos.

      Ji žiūrėjo išplėstomis akimis ir kurį laiką, regis, negirdėjo. Paskui linktelėjo ir aplaižė lūpas, tarsi bijotų prarasti net menkiausią bučinio trupinį.

      – Eime iš čia, – pasiūlė jis. Sisi pakilo taip greitai, kad spragėsiai pabiro ant grindų.

      Po keturių mėnesių, patvirtindamas savo prognozę, Džekas paliko ją sudaužyta širdimi.

      Pirmas skyrius

      Taigi, Lilijana Hadson pageidauja, kad Hudson Pictures pastatytų biografinį filmą apie legendinę jos ir vyro Čarlzo meilę, įsiplieskusią Antrojo pasaulinio karo metais.

      Vos išgirdęs šį pranešimą per Valentino dieną Hadsonų dvare surengtą puotą, Džekas Hadsonas žinojo, kad bręsta bėda. Savaitę prieš tai užsukęs aplankyti senelės užtiko ją žiūrinčią filmą Banga, kurio scenarijų parašė Sisi. Po keturiasdešimt penkių metrų aukščio cunamio banga prapuolančios Laisvės statulos vaizdas tą kartą jam pasirodė bloga lemiantis ženklas. Dabar žinojo kodėl.

      Lilijana neabejotinai ketino prašyti Džeką įtikinti Sisi parašyti scenarijų Garbei, o tai padaryti nebūtų lengva, kadangi Sisi su juo nesišnekėjo.

      Senelei skelbiant naujieną, jis rankoje gniaužė šampano pripildytą krištolo taurę. Vienu mauku išgėręs Dom Pérignon, kurio butelis kainuoja beveik du šimtus dolerių, atsikratė taurės ir patraukė prie baro. Eidamas judrios šokių aikštelės pakraščiu Džekas stengėsi išsilenkti padavėjų, kurie nešė vis naujus padėklus su šampanu, karštligiškai mostaguojančių režisierių ir jaunų talentingų

1

Istorinis kino teatras Sakramente, Kalifornijos valstijoje. (Čia ir toliau – vert. past.)